Holokausto barbarizmas įpareigoja įveikti blogį

Sausio 27-ąją, tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, prisimenamos Aušvico koncentracijos stovyklos kalinių išvadavimo metinės.

„Šiandien trokštu savo širdyje atminti visas holokausto aukas. Niekuomet neužmirškime jų kančios ir ašarų“ (@Pontifex, sausio 27), parašė penktadienį popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas Holokausto aukas prisiminė ir privačioje audiencijoje penktadienį Europos žydų kongreso delegacijai.

Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje prel. Janusz Urbanczyk organizacijos Nuolatinės tarybos susitikime penktadienį pakartojo popiežiaus kvietimą niekuomet neužmiršti Holokausto aukų, nes „žiaurumas nepasibaigė Aušvice“ (popiežius Pranciškus, Krokuvoje, 2016).

Visų pirma, Holokaustas – „Šoah“ –, planuotas žydų tautos sunaikinimas, taip pat planuotas romų bei sinčių ir kitų žmonių grupių sunaikinimas, primena visas pačių žiauriausių nusikaltimų prieš žmoniją aukas, kurių baisūs kentėjimai parodė kaip buvo visiškai nepaisoma kiekvieno asmens įgimto orumo. Niekuomet negalime užmiršti aklos neapykantos atneštų nesuskaičiuojamų aukų, tų, kurie buvo deportuoti, įkalinti ir nužudyti nužmogėjimo ir nežmoniškumo vietose, baimės ir ašarų, kentėjimų ir gyvybės aukos.

Antra. „Holokaustas yra pamoka, jog reikia nuolatos akyliausiai budėti, kad būtų galima operatyviai imtis veiksmų žmogaus orumui ir taikai apginti“ (popiežius Pranciškus, Romos sinagogoje, 2016). Visi turime atnaujinti įsipareigojimą, kad būtų užtikrinta daugiau ir besąlyginės pagarbos kiekvieno asmens orumui. Ypatingo pripažinimo ir pagarbos nusipelnė visi, kurie rizikuodami savo gyvybėmis, troško apginti persekiojamus vyrus ir moteris, pasipriešindami apsupusioms beprotiškoms žudynėms.

Trečia. Mums šiandien reikia „atminties perpylimo“ (sako Elie Wiesel, išgyvenęs nacių mirties stovyklas), kad atmintume. Reikia žengti žingsnį atgal nuo dabarties į praeitį, kad „išgirstume“ mūsų protėvių balsus. Atminimas mums padės, „kad daugiau nekartotume tų pačių praeities klaidų“ (popiežius Pranciškus, „Evangelii Gaudium“ 108) ir „kad susigrąžintume tas patirtis, kurios leidžia tautoms įveikti praeities sukrėtimus“ (popiežius Pranciškus, Karolio Didžiojo premijos suteikimo ceremonijoje, 2016). Praeitis turi tarnauti kaip pamoka dabarčiai ir ateičiai, kad nebūtų kartojamos tos pačios baisios istorijos klaidos ir užtikrinti, kad jaunosios kartos daugiau nesusidurtų su šiuo blogiu. Šventajam Sostui labai rūpi ir jis darbuojasi, kad švietimo sferoje, ypač mokyklose, būtų atmetamas tiek antisemitizmas bendrai, tiek ypač Holokausto neigimas.

Ketvirta. Atsimenant Holokausto barbarizmą, bandymą išnaikinti ištisą tautą, tokį šaltą ir negailestingą smurtą, tarptautinė bendruomenė, valstybės ir pavieniai asmenys turi siekti vadovautis taikos, teisingumo, solidarumo ir susitaikymo principais. To reikia dėl vienos paprastos priežasties -  kaip pasakė popiežius Pranciškus po to kai liepos mėnesį apsilankė Aušvice ir tyliai pasimeldė koncentracijos stovyklos kameroje, „žiaurumas nepasibaigė Aušvice“.

Kadangi dar šiandien esame apsupti tokio žiaurumo, Holokausto aukų atminimo diena turi padėti įveikti „blogį ir skirtingumus“ (Pranciškus, Gailestingumo jubiliejaus uždarymas, 2016) ir atverti šiandienos pasaulyje kiekvieną įmanomą kelią į taiką ir viltį. Tik šitaip šioji atminimo diena padės tarptautinei bendruomenei sukurti ateitį, „kurioje atmetimas ir konfrontacija užleidžia vietą priėmimui ir susitikimui, ir kurioje nebebus vietos antisemitizmui bet kokiose jo formose, ar priešiškumo, diskriminacijos ar nepakantumo išraiškų individų arba tautų atžvilgiu“ (Pranciškus, Tel Avive, 2014). (Vatikano radijas)