Popiežiaus homilija. Dievo Žodžio skelbėjas – drąsus, pamaldus, nuolankus

Drąsa, pamaldumas, nuolankumas – tai didžiųjų Evangelijos skelbėjų bruožai, kurių dėka Kristaus žinia sklinda tarp tautų ir Bažnyčia plinta pasaulyje, sakė popiežius Pranciškus aukodamas vasario 14-ąją minimos šventųjų Kirilo ir Metodijaus šventės Mišias. Šią dieną ir Mišių Žodžio liturgija kalba apie misionierišką Kristaus mokinių pašaukimą: pirmajame skaitinyje iš Apaštalų darbų kalbama apie Pauliaus ir Barnabo misiją; Evangelijoje kalbama apie 72 Jėzaus mokinių siuntimą.

Šios dienos Mišių skaitiniai, taip pat ir šventųjų Kirilo ir Metodijaus pavyzdys, pasak popiežiaus Pranciškaus, visų pirma kalba apie esminį Dievo Žodžio skelbimo bruožą - nuoširdų ir drąsų atvirumą. „Dievo Žodis negali būtų skelbiamas kaip siūlymas – „štai, jei nori...“, arba kaip filosofinė ar etinė idėja – „tu gali šitaip gyventi...“. Ne. Dievo Žodis tai kas kita. Jis turi būti skelbiamas visiškai atvirai, su tokia jėga, kad persismelktų, kaip sako Paulius, „iki kaulų smegenų“. Taip atvirai, su tokia jėga ir taip drąsiai turi būti skelbiamas Dievo Žodis. Žmogus, kuriam stinga drąsos – kuriam stinga dvasios drąsos, kuris neturi drąsos širdyje, kuris nėra įsimylėjęs Kristaus – galbūt sugebės pasakyti ką nors įdomaus, ką nors pamokančio, ką nors gero, ką nors žmoniško, bet tai nebus Dievo Žodis. Tas be dvasinio atvirumo, jėgos ir drąsos tariamas žodis nesugebės formuoti Dievo tautos. Tik atvirai ir drąsiai skelbiamas Dievo Žodis buria Dievo tautą“.

„Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį“, sako Jėzus. Kartu su drąsą ir atvirumu, Dievo Žodžio skelbėjui būtina ir malda, - tęsė Pranciškus. „Dievo Žodžio skelbimui reikalinga taip pat ir malda. Visada. Be maldos tu galbūt sugebėsi surengti gražią paskaitą, gražią konferenciją. Bet tai nebus Dievo Žodis. Tik iš besimeldžiančios širdies gali išeiti Dievo Žodis. Reikia maldos, kad Viešpats palydėtų Žodžio sėją; reikia maldos, kad Viešpats palaistytų sėjamą grūdą ir Žodis išleistų daigą. Dievo Žodis turi būti skelbiamas su malda, su skelbiančiojo Dievo Žodį malda“.

Pirmadienio Evangelijoje Viešpats priduria dar vieną dėmesio vertą elementą. Jėzus siunčia savo mokinius „lyg avinėlius tarp vilkų“. „Tikras skelbėjas suvokia savo silpnumą, žino, kad pats negali apsiginti. „Eik kaip avinėlis tarp vilkų“. „Bet, Viešpatie, mane gi suės“. „Tu eik. Toks yra tavo kelias“. Jei gerai atsimenu, - sakė Pranciškus, - šv. Jonas Auksaburnis apie tai yra palikęs labai gilų apmąstymą. Jis sako: „Jei tu eisi ne kaip avinėlis, bet kaip vilkas, Viešpats tavęs nesaugos – tau pačiam teks saugotis“. Kai skelbėjas mano esąs labai protingas arba kai jis mano galįs pergudrauti savo klausytojus, jo misija nueina niekais. Jis ima derėtis dėl Dievo Žodžio su galingaisiais ir išdidžiaisiais“.

Kad Bažnyčios misija būtų sėkminga, kad žmones pasiektų Dievo Žodis, reikia drąsių ir atvirų skelbėjų, reikia kad jie būtų nuolankūs ir kad melstų Dievą laiminti jų darbą. Šventieji Kirilas ir Metodijus tepadeda mums taip skelbti Dievo Žodį, kaip jie jį skelbė. (Vatikano radijas)