Soc. tinklai:

RSS:

App:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Susitikimai

Popiežius aplankys universitetą Romoje

Universiteto aula - ANSA

2017/02/15 00:00

Šventasis Sostas paskelbė komunikatą, kuriame patvirtino tai, apie ką jau kiek anksčiau buvo užsiminęs „Roma Tre – Romos Trečiojo“ universiteto rektorius: penktadienį, vasario 17 dieną, popiežius aplankys šį valstybinį italų universitetą, jo centrinę būstinę Ostiensės kvartale.

Susitikimas įvyks didžiojoje auloje ir šalia centrinės universiteto būstinės esančioje aikštėje, ryte, ir truks dvi valandas, iki vidudienio. „Roma Tre“ universitetą lanko per 35 tūkstančius studentų, kurie studijuoja filosofijos, kalbų, literatūros, ekonomikos, inžinerijos, architektūros, teisės, matematikos ir fizikos, gamtamokslių, pedagogikos ir politinių mokslų fakultetuose.

Norinčius susitikti su popiežiumi universitetas pakvietė registruotis. Iš užsiregistravusių atsitiktinės atrankos būdu 100 vietų bus skirta dėstytojams,100 personalui, 300 studentams. O likusias laisvas vietas užims pirmi atėję. 2002 metais šį universitetą buvo aplankęs šv. popiežius Jonas Paulius II.

Tuosyk šis popiežius, skyręs tiek daug dėmesio tikėjimo, mokslo ir kultūros sąveikai, pažymėjo, kad „Universitetas pirmiausiai turi būti vieta, kur ieškoma tiesos, pradedant paprastomis tiesomis apie medžiagos elementus ir gyvas būtybes, iki sudėtingų tiesų apie pažinimo dėsnius, apie žmonių sambūvį ir mokslo panaudojimą žmogaus gerovei, iki didžiųjų tiesų apie žmogaus pašaukimą ir gyvenimo prasmę. Pažinimas, mokslas, negali būti atskirti nuo visų tų vertybių ir tradicijų, kurios sudaro atskirų tautų ir visos žmonijos kultūros visumą. Taip pat negali būti supriešinta tai, kas priklauso teorinio pažinimo sričiai ir tai, kas yra kasdienio gyvenimo praktika, žmogaus pasirinkimai.  (...) Tas pažinimo ir veikimo bendrumas būtent ir sudaro kultūrą. Lygiai taip pat negali būti supriešinta tai kas yra medžiagiška ir tai kas yra dvasiška, nes pirmiausiai žmoguje matome kaip šios dvi dimensijos susijungia ir viena kitą papildo. Žmogus sugeba sudvasinti materiją. Žmogus sugeba paversti medžiagą savo dvasinės energijos, tai yra savo proto ir valios įrankiu. Lygiai taip pat žmogus sugeba įkūnyti dvasią, tai yra sugeba savo sumanymams ir idėjoms suteikti regimą medžiagišką pavidalą.

Tačiau kartu negalime pamiršti, kad šie, tik žmogui būdingi sugebėjimai negali būti atskirti nuo moralinių vertybių, nuo atsakomybės ir tiesos. Jei blaiviai ir objektyviai žiūrime į istoriją, iš karto matome, kad visa, kas joje buvo bloga, dažniausiai neatsirado dėl netyčia pasitaikiusių klaidų, netikslių apskaičiavimų ir apsirikimų, bet dėl to, kad sąmoningai buvo nusižengiama moralinei tiesai. Jei tai akivaizdu, tai kodėl šiandien mokslas ir kultūra bijo tikėjimo ir jo šalinasi? Mokslas ir kultūra juk nieko nepraras, jei pabandys atkurti praeityje išmėgintą ir daug vaisių davusį dialogą su tikėjimu. Juk būtent iš šio dialogo ir iš šio bendrabūvio gimė humanizmas, kuriuo šiandien taip didžiuojasi į ateitį besiveržianti Europa. Kiek tai liečia Bažnyčią,- sakė popiežius,- ji visuomet yra pasiruošusi palaikyti vaisingą dialogą su mokslo ir kultūros pasauliu, su visais jo nariais, netgi su tais, kuriems svetimas tikėjimas ir bet koks religingumas“. (Vatikano radijas)

2017/02/15 00:00