Soc. tinklai:

RSS:

App:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Dokumentai

Popiežiaus žinia Gavėniai. Dievas mums dovanoja savo Žodį ir kitą asmenį

Popiežius Pranciškus - EPA

2017/02/25 12:39

„Gavėnia – tai nauja pradžia, tai kelias, vedantis į patikimą tikslą – Prisikėlimo Velykas, Kristaus pergalę prieš mirtį. Gavėnios metas tai garsiai skambantis kvietimas atsiversti: krikščionis kviečiamas sugrįžti visa širdimi pas Dievą, nesitenkinti vidutinišku gyvenimu, brandinti draugystę su Viešpačiu“. Šiais žodžiais prasideda popiežiaus Pranciškaus žinia šių metų Gavėnios proga. Vatikano spaudos salė popiežiaus dokumentą paskelbė antradienio vidudienį. Žinios tema: „Žodis yra dovana. Kitas asmuo yra dovana“. Popiežius Pranciškus joje komentuoja garsųjį Kristaus palyginimą apie Lozorių ir turtuolį (plg. Lk 16,19-31).

Palyginimo pradžioje pristatomi du pagrindiniai veikėjai. Vargšo aprašymas tikslesnis, pateikiama daugiau detalių. Jo padėtis beviltiška, jis guli prie turtuolio durų ir maitinasi trupiniais, kurie nukrenta nuo turtuolio stalo. Dar daugiau dramatizmo scenai suteikia vargšo vardas – Lozorius, kuri reiškia „Dievas padeda“. Jis nėra anonimiškas palyginimo veikėjas, bet turi labai konkrečius bruožus. Jis pristatomas kaip individas su konkrečia asmenine istorija. Turtuolis jo nepastebi, bet mums jis yra pažįstamas, artimas veidas.

„Lozorius mus moko, kad kitas asmuo mums yra dovana“, - rašo popiežius. Mūsų santykis su kitu žmogumi yra teisingas kai su dėkingumu pripažįstame jo vertę. Taip pat ir vargšas prie turčiaus durų yra ne kliūtis ar našta, bet yra kvietimas atsiversti ir keisti gyvenimą. Pirmas raginimas, kuriuo į mus kreipiasi šis palyginimas, tai raginimas atidaryti mūsų širdies duris kitam žmogui, nes kiekvienas asmuo yra dovana, kad ir kas ji būtų – mūsų kaimynas ar nepažįstamas vargšas. Gavėnia tai tinkamas metas atidaryti duris stokojančiajam ir atpažinti jame ar joje Kristaus veidą“.

Palyginime negailestingai išryškinti prieštaravimai, kuriuos matome turtuolio asmenyje. Jis, kitaip negu Lozorius, neturi vardo, o vadinamas tiesiog „turtuoliu“. Jis vilki purpuru ir ploniausia drobe, kasdien ištaigingai puotauja. Visur aplink perdėta prabanga. Jame matome nuodėmę ir sugedimą, kuris susideda iš trijų momentų: meilės pinigui, tuštybės ir išdidumo.

Popiežius Pranciškus savo žinioje primena apaštalo Pauliaus įspėjimą: „Visų blogybių šaknis yra godulystė“ (1 Tim 6,10). Pinigas gali užvaldyti žmogų, tapti stabu. Vietoj buvęs įrankiu, kuriuo naudojamės darydami gera ir liudydami solidarumą su kitais žmonėmis, pinigas gali mus ir visą pasaulį pajungti egoizmo logikai, kurioje nelieka vietos meilei ir kuri kenkia taikai. Palyginime matome, kad meilė pinigui ir godumas kursto tuštybę. Turtuolis rūpinasi savo išore, puikuojasi prieš kitus tuo, ko kiti negali sau leisti. Tačiau iš tiesų jis šitaip tik dangsto savo vidinę tuštumą. Jo gyvenimas tai tik rūpinimasis išore, tik tuo kas paviršutiniška ir neesminga. Dar žemesnis sugedimo laiptelis yra išdidumas. Turtuolis dėvi prabangius rūbus, tarsi būtų karalius, jo laikysena – kaip dievybės, nors iš tiesų jis yra paprastas mirtingasis. Matydami šį veikėją, - sakė popiežius, - suprantame, kodėl Evangelija taip kategoriškai smerkia meilę pinigui.

Evangelijos palyginimas apie turtuolį ir vargšą Lozorių mums padeda gerai pasiruošti artėjančioms Velykoms. Pelenų trečiadienio liturgija mus kviečia išgyventi panašią patirtį, kokią taip dramatiškai teko išgyventi turtuoliui. Kunigas, užberdamas pelenų ant galvos, kartoja žodžius: „Atsimink, kad dulkė esi ir dulkėmis virsi“. Turtuolis ir vargšas abu miršta ir pagrindinė palyginimo veiksmo dalis vyksta po mirties. Abu veikėjai staiga supranta, „juk mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime“ (1 Tim 6,7). Tik kentėdamas po mirties turtuolis atpažįsta Lozorių. Po mirties atkuriama tam tikra pusiausvyra ir gyvenime patirtą blogį atsveria gėris.

Pasak popiežiaus, palygimo tęsinys tai visiems krikščionims skirta žinia. Turtuolis, kuris turi dar gyvų brolių, prašo Abraomą, kad pasiųstų Lozorių juos įspėti, tačiau Abraomas atsako: „Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso“ (Lk 16,29) ir, turtuoliui nenorint nusileisti, dar priduria: „Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų“ (31).

„Šitaip paaiškėja tikroji turtuolio problema: viso blogio šaknis yra Dievo Žodžio neklausymas. Jis nemyli Dievo ir niekina artimą. Dievo Žodis yra gyvoji jėga, sugebanti žmonių širdyse sužadinti atsivertimą ir naujai pakreipti žmogų link Dievo. Jei žmogus nepriima į savo širdį Dievo Žodžio dovanos,  jo širdis uždara ir broliui“.

Gavėnia yra tinkamas metas atsinaujinti sutinkant gyvąjį Kristų jo Žodyje, sakramentuose ir kitame asmenyje, - sako Pranciškus šių metų Gavėnios proga skelbiamos savo žinios pabaigoje. Šventoji Dvasia teveda mus tikro atsivertimo keliu, kad atrastume Dievo Žodžio dovaną, kad atsikratytume mus apakinančių nuodėmių ir tarnautume Kristui, kuris yra stokojančiuose broliuose. Šitaip mes galėsime gyventi tikru Velykų džiaugsmu ir jį liudyti. (Vatikano radijas)

2017/02/25 12:39