Savaitės apžvalga (vasario 25)

Vilniaus knygų mugėje vasario 23-26 d. savo naujas knygas pristatė „Katalikų pasaulio leidiniai“, „Vox altera“, „Ateitis“, „Artuma“, „Bernardinai“. Šiemetinėje mugėje bendrame stende prisistatė ir katalikiški periodiniai leidiniai bei interneto portalai.

Ateinančios savaitės šeštadienį, kovo 4 d. bus švenčiamą Lietuvos globėjo šv. Kazimiero šventė. Šventojo karalaičio relikvijas saugančioje Vilniaus katedroje vasario 24-ąją prasidėjo Šv. Kazimiero šventės novena. Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo katedros bendruomenė pakvietė jungtis į maldą ir prašyti Dievą, karalaičiui Kazimierui užtariant, taikos šeimoms ir valstybėms.

Vasario 24 d., penktadienį, Bažnytinio paveldo muziejus surengė protmūšį „Vilniaus vyskupai ir jų portretai: sužinok daugiau!“ Renginys organizuotas ruošiantis Liudo Jovaišos knygos „Vilniaus vyskupai ir jų portretai“ pristatymui. Leidinys skirtas supažindinti skaitytojus su Vilniaus vyskupijos ganytojais ir su vienu seniausių Lietuvoje paveikslų rinkinių – Vilniaus arkivyskupijai grąžinta portretų galerija.

Vasario 21 dieną mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje Kaune buvo švenčiamos Padėkos Mišios už „Mariją radiją“, jos darbuotojus, savanorius, rėmėjus, klausytojus. Šv. Mišioms vadovavo ir homiliją pasakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis. „„Marijos radijas“ yra savitas gailestingumo įrankis ir gailestingumo darbas“, – sakė kardinolas, ypač pabrėždamas maldą, į kurią šis radijas suburia. Taip malda tampa prieinama tiems, kurie serga, nebeturi jėgų nueiti į bažnyčią. Ganytojas sakė pats asmeniškai įsijungiantis į maldų transliacijas ir džiaugiasi, šitaip galėdamas būti kartu su besimeldžiančia Bažnyčia.

Vasario 20 d. sukako 20 metų nuo biblisto, teologo kun. Česlovo Kavaliausko mirties. Vievio parapija, kuri buvo paskutinė Česlovo Kavaliausko tarnystės vieta ir kur jis palaidotas, pakvietė į minėjimą. Jo programoje: Mišios už prieš du dešimtmečius mirusį kunigą, paminklo Naujojo Testamento vertimui į lietuvių kalbą atminti prie kunigo kapo bažnyčios šventoriuje ir atminimo lentos prie parapijos namų atidengimas.

Česlovas Kavaliauskas gimė 1923 m. Pumpėnuose, Aukštaijoje. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, 1941 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1946 m. arkivyskupo Teofiliaus Matulionio įšventintas į kunigus. 1950 m. suimtas, kalintas Sibiro lageriuose. 1956 m. grįžęs į Lietuvą kun. Česlovas Kavaliauskas tarnavo įvairiuose Kaišiadorių vyskupijos parapijose. Mirė 1997 m. vasario 20 d., Vievyje.

Kunigas Česlovas Kavaliauskas buvo labai plačios erudicijos žmogus, palikęs daug tekstų ne tik teologijos, biblistikos, patristikos, Bažnyčios istorijos temomis, bet taip pat domėjosi įvairiais mokslo ir tikėjimo santykių aspektais. Per visą gyvenimą rašyti tekstais išleisti jau nepriklausomoje Lietuvoje, kai kurie po autoriaus mirties. Pats svarbiausias kun. Česlovo Kavaliausko nuveiktas darbas tai šiandien Lietuvoje naudojamas Naujojo Testamento vertimas.