Po pertraukos – Vatikano ir islamiškojo Al Azharo delegacijų seminaras

„Susitikimas praėjo labai gerai“, komentavo kardinolas Jean Louis Tauran, katalikų delegacijos vadovas, po apsilankymo Kaire ir susitikimo su sunitiškojo Al Azharo universiteto, tūkstantmečio islamiškos minties ir kultūros centro, atstovais. Šiuo susitikimu buvo atnaujinti santykiai ir mainai, nutrūkę 2011 metais. Tuosyk popiežius Benediktas XVI išreiškė užuojautą dėl teroristinės atakos prieš Egipto koptus, tačiau Egipto politinių ir religinių lyderių požiūriu buvo pavartotas išsireiškimas, kuris liudijo norą kištis į šalies reikalus. Nors buvo patikinta, kad tai nebuvo popiežiaus intencija, tačiau oficialūs santykiai nutrūko ir keletą metų nebuvo dvišalių mainų. Popiežiaus Pranciškaus išrinkimas leido išeiti iš akligatvio, 2016 metų gegužės 23 dieną didysis Al Azharo universiteto imamas Ahmed Al-Tayeeb apsilankė Vatikane, susitiko čia su popiežiumi Pranciškumi, abu nusprendė atnaujinti dialogą, tokį būtiną dabartinėje situacijoje, kai islamo vardu įvykdyta daug teroristinių nusikaltimų, kuriuose nukentėjo, greta musulmonų, tūkstančiai krikščionių. Galima priminti, kad lygiai prieš 17 metų, 2000 vasario 24-ąją, Al Azharo universitete apsilankė šv. Jonas Paulius II, savo kelionės Egipte metu.

Pasibaigus susitikimui tarp Šventojo Sosto ir Al Azharo delegacijų buvo paskelbta bendra deklaracija, kurioje išvardintos bendro intereso temos: be tarpusavio dialogo minima pagarba religiniam skirtingumui, kova prieš ekstremizmą, fanatizmą ir terorizmą, prieš tokias šių reiškinių šaknis, kaip kad skurdas, politinis piktnaudžiavimas religija, tekstų iškraipymas, tarpusavio pažinimo ir tarpusavio santykių trūkumas, ypač tarp jaunimo, pozityvių vertybių, kaip kad gailestingumo ir tolerancijos skatinimas.

Vatikano ir Al Azharo seminaro metu italų dienraštis „La Stampa“ gavo interviu iš didžiojo imamo Al-Tayeeb, kuris vylėsi, kad dialogas, ypač tarp jaunųjų kartų, padės „išsivaduoti iš mūsų bendros praeities svorio, kuris trukdė ankstesnėms kartoms skleisti taikos ir sugyvenimo kultūrą. Aš pakviečiau juos, - sakė imamas, - būti taikos, gailestingumo ir bendradarbiavimo tarp tautų šaukliais, aktyviais kovoje prieš radikalizmą ir neapykantą. Be galo viliamės tokiu dialogu“.

Jis taip pat kalbėjo apie iš tiesų reikšmingą mirties bausmę už apostazę numatančių tekstų perinterpretavimą. Daugelyje musulmoniškų kraštų yra rizikinga atsiversti į krikščionybę: rizikuojama kalėjimu, kartais mirtimi, nuo minios ar teisėsaugos rankų. Dažnai tokiais atvejais renkamasi emigracija. Tuo tarpu Egipto imamas pasisakė prieš sankcijas už religijos išsižadėjimą ar pakeitimą. Pasak jo, sankcijos buvo susietos su tokia visuomenės santvarka, kurioje religija apibrėžė musulmonų ir nemusulmonų teises bei pareigas bendruomenės ir valstybės atžvilgiu. Tad išsižadėti religijos buvo tarsi išduoti savo valstybę ir remti savo bendruomenės priešus, už ką baudžia ir šiuolaikinės valstybės. Tačiau šiandien teises ir pareigas apibrėžia „pilietybės“ sąvoka, todėl reikia atsisakyti sankcijų už religijos keitimą laisva valia ir nemanyti, kad taip yra paminama islamo doktrina.   

Didysis Al Azharo imamas pakartojo ką jau ne kartą buvo sakęs anksčiau – ISIS ir panašūs radikalūs judėjimai neišreiškia islamo esmės ir tiesos. Tai, ką jie daro yra nusikaltimai, o geriausia prevencija, ypač jaunuoliams, yra geras islamo išaiškinimas, ko Al Azharo universitetas, anot imamo, ir siekia.

Galima pridurti, kad visai neseniai, vasario 6-ąją Maroko ulemų taryba paskelbė 160 puslapių sprendimą, kuriame, vadovaujantis tokia pat logika, kaip ir Al Azharo universiteto didžiojo imamo, yra apgręžiama iki šiol taikyta praktika ir nurodoma, kad religijos keitimas nėra nusikaltimas.  (Vatikano radijas)