2017-03-01 14:52:00

Popiežiaus bendroji audiencija. Su viltimi pradedame Gavėnios kelionę


Pelenų trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie šią dieną prasidėjusią Gavėnią.

„Gavėnia tai atgailos, taip pat ir apsimarinimo metas, tačiau ne savitikslio, bet nukreipto į prisikėlimą su Kristumi, - sakė Pranciškus, - tai per krikštą gautos mūsų tapatybės atnaujinimas, tai „atgimimas iš aukštybės“ (plg. Jn 3,3), iš Dievo meilės. Dėl to Gavėnia iš esmės yra vilties metas“.

„Norėdami geriau tai suprasti, turime pasiremti fundamentalia Izraelio tautos išsivadavimo iš Egipto vergijos patirtimi, apie kurią kalba Biblijos Išėjimo knyga. Išeities taškas yra vergystė, priespauda, priverstiniai darbai Egipte. Tačiau Viešpats neužmiršo savo tautos ir jai duoto pažado, jis pašaukia Mozę ir savo galinga ranka išvaduoja izraelitus iš Egipto, veda juos per dykumą į Laivės žemę. Kelionės iš vergijos į laisvę metu Viešpats suteikia izraelitams Įstatymą, moko juos mylėti Jį, Vienintelį Viešpatį, ir broliškai mylėti vieniems kitus. Biblijoje aprašytas išėjimas yra ilgas ir sunkus. Sunkumų kamuojami žmonės ima gailėtis ir nori grįžti atgal į Egiptą. Tačiau Viešpats ištesi duotą pažadą ir Mozės vedama tauta pasiekia Pažadėtąją žemę. Visas kelias nueitas su viltimi pasiekti Žemę. Kiekvienas žingsnis, kiekvienas vargas, kiekvienas nuopuolis ir atsikėlimas – viskas turi prasmę tik jei žiūrime kaip į sudėtines dalis išganymo plano, kuriuo Dievas numatė savo tautai ne mirtį, bet gyvybę, ne skausmą, bet džiaugsmą“.

„Jėzaus Velykos tai jo išėjimas, - sakė Pranciškus. Jis mums praskynė kelią, vedantį į pilnatvišką, amžiną ir palaimintą gyvenimą. Kad praskintų šį kelią, kad atidarytų praėjimą, Jėzus turėjo išsižadėti visos savo garbės, nusižeminti, būti klusnus net iki mirties, iki kryžiaus mirties. Jis praliejo kraują, kad praskintų mums kelią į amžinąjį gyvenimą. Jo dėka mes esame išvaduoti iš vergavimo nuodėmei. Tačiau tai nereiškia, kad jis padarė viską, o mes neturime nieko daryti, - sakė popiežius, - kad jis kryžiumi praskynė kelią ir mes galime karieta važiuoti į dangų. Ne taip. Mūsų išganymas, žinoma, tai jo dovana, tačiau būdamas meilės istorija, jis reikalauja ir mūsų „taip“, mūsų dalyvavimo. Apie tai mums byloja mūsų Motina Marija ir visi šventieji“.

„Ši dinamika pasikartoja ir Gavėnioje: pirma mūsų yra Kristais išėjimas, o mes einame per dykumą Jo dėka ir paskui Jį. Jis dėl mūsų buvo gundomas ir dėl mūsų nugalėjo gundytoją, tačiau ir mes susiduriame su gundymais ir turime juo įveikti. Jis mums dovanoja gyvą savo Dvasios vandenį, mes turime jo semtis ir gerti sakramentuose, maldoje, adoravime. Jis yra sutemas nugalinti šviesa, bet ir mes turime sergėti mažąją liepsnelę, kuri mums buvo suteikta Krikšto dieną“.

„Gavėnia tai sakramentinis ženklas iš vergystės į laisvę vedančios kelionės, kurią vis turime pakartoti. Tai nelengvas kelias, bet juk ir meilė yra reikli. Tai kelias, kupinas vilties. Galime netgi sakyti, - pridūrė popiežius, - kad Gavėnios išėjimo kelias formuoja viltį. Keliavimo per dykumą sunkumai, visi bandymai, gundymai, iliuzijos, miražai – visa tai grūdina viltį, daro ją tvirtą, nepalaužiamą. Galime mokytis iš Mergelės Marijos, kuri savo Sūnaus kančios ir mirties sutemose neprarado vilties ir tikėjimo prisikėlimu, Dievo meilės pergale“.

„Su širdimi atvira šiam akiračiui šiandien įžengiame į Gavėnią, - sakė popiežius baigdamas Pelenų trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę. Jausdami, kad priklausome šventai Dievo tautai, su džiaugsmu pradedame šią vilties kelionę“. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.