Grigališkojo choralo giedotojai iš Lietuvos lankosi Romoje

Šiomis dienomis tarp daugybės Romos gatvėse vaikštančių turistų ir maldininkų galima sutikti ir apie tris dešimtis lietuvių, priklausančių grigališkojo choralo judėjimui ir įvairiems chorams Lietuvoje. Proga atvykti į Romą buvo dviguba. Tai belgų iniciatyva organizuotas priešgavėninis susitikimas – giedojimas Romos bazilikose, ypač skirtas pirmojo pasaulinio karo šimtmečio minėjimui ir popiežiaus Benedikto XV pastangoms dėl taikos.

Penkioms dienoms buvo suburtas choras, kuriame be belgų dalyvavo choristai iš kitų šalių – Lietuvos, Estijos, Vengrijos, Lenkijos, Ispanijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Vengrijos.

Kita apsilankymo proga Romoje buvo kovo 2 – 4 dienomis vykstanti konferencija apie „Bažnyčią ir muziką“, surengta praėjus penkiasdešimčiai metų nuo instrukcijos apie sakralinę muzika „Musicam Sacram“ paskelbimo (1967 kovo 5 d.), bendros liturgijos reformos po Vatikano II Susirinkimo kontekste. Mūsų studijoje apsilankę Živilė ir Giedrius Tamaševičiai, ilgamečiai grigališkojo choralo Lietuvoje judėjimo nariai, mielai sutiko apie juos papasakoti.

Giedrius Tamaševičius kalbėjo apie pirmąjį iš jų, apie choralistų iš kelių Europos kraštų susitikimą Romoje taikos iniciatyvos proga.

G. Tamaševičius:

Iš tikro nuostabi, puiki, labai graži proga paminėti šimtmetį nuo popiežiaus Benedikto XV taikos iniciatyvos ir kartu paminėti, kad taikos aktualumas šiomis dienomis nėra mažesnis nei prieš šimtą metų. O idėja kaip paminėti kilo Belgijos grigališkojo choralo asociacijai  - sukviesti grigališkojo choralo giedotojus iš įvairių Europos šalių ir paminėti Pelenų trečiadienį giedant liturgines valandas, iš eilės, pradedant nuo rytmetinės, toliau trečioji, šeštoji valanda, devintoji valanda, ir baigiant Mišiomis, Pelenų trečiadienio Mišiomis. Visi atvyko jau savaitgalį, kelias dienas vyko bendros repeticijos, (dalyvavo) apie aštuoniasdešimt giedotojų. Grupėje iš Lietuvos buvo Vilniaus grigališkojo choralo studijos choralistai, kitų Vilniaus chorų, kitų Lietuvos chorų nariai, apie trečdalis visų dalyvių. Didelė grupė buvo iš Belgijos, taip pat Estijos, Lenkijos, Vokietijos, kitų šalių.

Kiek laiko ir kaip gyvuoja grigališkojo giedojimo judėjimas Lietuvoje?

G. Tamaševičius: Grigališkojo choralo judėjimas gyvuoja, vis atsinaujina ir tikrai atsiranda vis naujų grupelių, įvairiuose Lietuvos miestuose, šiandien stipriausios turbūt būtų Vilniaus mieste, kuriame yra net kelios grigališką choralą giedančios grupės, galima paminėti kitas Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Grigališkojo giedojimo tradicijos (šiuolaikinėje Lietuvoje) gimusios ir susiklosčiusios jau senokai, berods 1993 metais buvo surengta pirmoji choralo studijų savaitė Kretingoje ir ši tradicija tęsiasi iki šiol. Kaip ir pastaruosius šešis metus, liepos pabaigoje vyks grigališkojo choralo studijų savaitė Marijampolėje, kur suvažiuoja, kas gali, visi grigališkojo choralo giedotojai. Tai studijų savaitė, maldos ir giedojimo savaitė, vieni kitų palaikymo ir draugystės savaitė.

Živilė Tamaševičienė pristatė konferencijos apie „Bažnyčią ir muziką“ temas. Galima pridurti, kad ją organizavo Popiežiškoji kultūros taryba, Popiežiškieji liturgijos ir sakralinės muzikos institutai, benediktinų ordinui priklausantis šv. Anzelmo universitetas, kurio viena iš pagrindinių teikiamos formacijos krypčių būtent ir yra sakralinė muzika. Konferencijos pranešėjai, dvasininkai, vienuoliai ir pasauliečiai, atvyko iš įvairių kraštų, kaip jos dalyviai.

Ž. Tamaševičienė:

Įspūdžiai tikrai puikūs, į konferenciją susirinko apie 140 dalyvių iš įvairių pasaulio kraštų, ne vien Europos, bet ir tolimų pakraščių. Tai rodo kokia ši tema aktuali ir būtent atsispiriant, prisimenant tą instrukciją, išleistą prieš penkiasdešimt metų, davusią gaires svarbiems dalykams, liturginei muzikai, visam muzikos egzistavimui Bažnyčioje. Susirinko tikrai labai žymūs kalbėtojai ir toliau kelia klausimus apie tai, kokia ta muzika yra šiandien Bažnyčioje, kaip apibrėžti tą kintančią jos paradigmą – vienas pranešimas taip ir vadinasi. Susirinko tikrai svarbūs, didžiuliai autoritetai, pavyzdžiui, patį pirmą pranešimą, kuris vadinasi „Muzika ir Dievo Žodis: hermeneutinis požiūris“ skaitė Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas kardinolas Gianfranco Ravasi, tai buvo pirmasis plenarinis pranešimas; po to buvo aptarta ir tokie dabartiniai, kultūriniai muzikos reiškinio kontekstai, pamatėme ir žinomą pavardę iš Anglijos, kompozitoriaus ir žymaus bažnytinės muzikos veikėjo Paulo Inwoodo, kuris praėjusiais metais sukūrė Bažnyčiai „Gailestingumo himną“. Šio autoriaus pranešimas apie šventumo paieškas muzikoje šiandien taip pat buvo puikus, su pavyzdžiais ir atviru klausimu – kaip randame, kaip matome bažnytinės muzikos kriterijus šiandien, jai esant kintančiose sąlygose ir labai įvairiai. Dar buvo paminėti „apvalieji stalai“, diskusijas, kurios jau daugybę dešimtmečių kelia muzikos ir inkultūracijos temą, taip pat kokia turi būti nauja muzika naujoms bendruomenėms, čia kalbės ir Taizé bendruomenės prioras.

Dėkojame abiem pašnekovams ir linkime malonaus susitikimo su popiežiumi Pranciškumi paskutiniąją konferencijos dieną, šeštadienį, apie kurį taip pat papasakosime išsamiau. (Vatikano radijas)