2017-03-08 16:11:00

Vatikano diplomatas: religijos laisvė išreiškia asmens galią ieškoti tiesos


Vienas iš pagrindinių Šventojo Sosto diplomatijos tikslų yra teisės į religijos laisvę rėmimas ir gynimas: ne kaip privilegijos katalikų Bažnyčiai, o kaip kiekvieno asmens orumą atitinkančios sąlygos, kad ir kokie būtų jo įsitikinimai: religiniai ar nereliginiai.

Kovo 7 dieną susitikime Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Ženevoje apie tai dar kartą turėjo progą kalbėti Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas šioje organizacijoje arkivyskupas Ivan Jurkovič.

Jis pabrėžė, kad religija visada buvo didelio dėmesio centre, kaip tai liudija nacionaliniai ir tarptautiniai reguliavimai, su religija susijusios diskusijos. Tikėjimo pasirinkimas palieka pėdsaką asmeniniame, socialiniame, politiniame gyvenime. Jis kelia daug iššūkių ir klausimų, kaip kad koks turėtų būti ryšys tarp asmeninio tikėjimo pasirinkimo ir jo viešos išraiškos?

Tikėjimo pasirinkimas yra pripažintas neatimama ir pamatine asmens teise. Yra daug iniciatyvų, kurios ją skleidžia ir gina, tuo pat metu esame liudininkai nesuskaičiuojamų jos pažeidinėjimų ir turime pripažinti faktą, kad tarp tų, kurių teisės pažeidžiamos, yra daugybė krikščionių. Šiuo požiūriu yra svarbu nepriprasti, nepasiduoti, popiežiaus Pranciškaus žodžiais, „globaliniam abejingumui“. Arkivyskupas dar kartą kalbėjo apie Artimuosius Rytus: šiose žemėse krikščionys gyveno du tūkstančius metų, nuo pat krikščionybės atsiradimo, o dabar jie verčiami iš ten masiškai trauktis, o jų persekiojimų mastas yra didesnis už tą, kurį ištvėrė pirmųjų amžių krikščionys. Šiandieninė era yra kankinių era, pabrėžė Šventojo Sosto diplomatas, dar kartą pasiremdamas popiežiumi.

Religijos laisvė turi būti saugoma ir apsaugota. Ji liečia patį asmens vidujiškumą. Pastarieji keli šimtmečiai iškėlė, teisingai, asmens asmenį, o kartu ir jo teises, nedalomas, į politinio ir socialinio gyvenimo centrą.

Religijos laisvė yra pamatinė žmogiška teisė, kuri išreiškia aukščiausią asmens orumo matmenį, sugebėjimą siekti tiesos ir gyventi pagal ją. Tai nėra vien privatus įsitikinimas ar garbinimas, tai taip pat laisvė gyventi, privačiai ir viešai, pagal etinius principus, kurie kyla iš religinių principų. Ir tai yra didelis iššūkis globaliam pasauliui, taip pat ir ten, kur dėl klaidingai suprastos tolerancijos besilaikantys tikėjimo pradedami persekioti.

Religijos laisvė reiškia teisę garbinti Dievą, vienam ir bendruomenėje, pagal savo sąžinę. Bet savo prigimtimi ji pranoksta individualią asmenų ir šeimų sferą, dar kartą akcentavo arkivyskupas Jurkovič: įvairios religinės tradicijos tarnauja visuomenei pačiu savo skelbimo turiniu. Jos kviečia asmenis ir bendruomenes garbinti Dievą, gyvybės, laisvės ir laimės versmę. Jos primena mums apie antgamtinę žmogaus egzistencijos dimensiją ir mūsų neatimamą laisvę prieš bet kokią pretenziją į absoliučią galią. Turtingos religinės tradicijos pasiūlo prasme ir kryptį, jos gali atverti naujus horizontus, tarsi išplėsti protą ir širdį. Jos kviečia atsivertimui, keitimuisi, susitaikymui, rūpesčiui ateitimi, aukojimuisi dėl bendro gėrio, užuojautai, ypač stokojantiems. Jų dvasinės misijos šerdyje yra skelbimas apie žmogaus orumą ir tiesą, apie jo teises. Pasaulyje, kuriame įvairios šiuolaikinės tironijos siekia paminti religijos laisvę arba paversti ją subkultūra be balso teisės viešoje erdvėje, arba panaudoti religiją neapykantai ir brutalumui, imperatyvu, kad įvairių religijų pasekėjai vieningai kviestų taikai, tolerancijai, pagarbai kitų orumui ir teisėms.

Kalbėdamas apie globalizaciją, arkivyskupas Jurkovič minėjo, kad būdai, kuriais ji vienija žmones, gali būti geri ir gali būti blogi, ypač kai vienybė pradeda reikšti vienodumą, kai pradedamas neigti asmenų ir tautų išskirtinumas, „vieninteliškumas“, kai skirtumai ir tradicijos vertinamos tarsi kliūtys vienybei, kai siekiama, kad viskas susidėtų tik iš vienos dimensijos. Tačiau tai yra pasikėsinimas į žmonių orumą, kuris nesukurs tikros taikos ir darnos. Tačiau galimas ir kitas globalizacijos kelias, neatsisakant religijos laisvės ir sveiko pliuralizmo, kiekvienam asmeniui kiekviename krašte turint tokią teisę. Šventojo Sosto diplomatas linkėjo tarptautinei bendruomenei eiti šia kryptimi. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.