Atgyjanti ortodoksų Saidnayos šventovė atvira visiems Sirijos krikščionims

Viena brangiausių krikščionims vietų Sirijoje – Dievo Motinos ortodoksų vienuolynas, Saidnaya, iškilęs ant 1339 metrų kalno, esančio maždaug už 35 kilometrų į šiaurės rytus nuo Damasko. Čia dar kalbama aramėjiškai, Jėzaus kalba. Manoma, kad tai viena seniausių Marijos šventovių pasaulyje. Vienuolynas pastatytas 547 m. imperatoriaus Justiniano įsakymu, kuris, pasak tradicijos, du kartus vykdamas į medžioklę, toje vietoje regėjo Mergelę Mariją. Saidnaya sirų kalba reiškia „Medžioklės ponia“. Vienuolynas pastatytas vietovėje, kurios senasis helenistinis pavadinimas buvo Abilėnė, pastarąjį mistinė ir legendinė vietovės tradicija sieja su bibliniu Abeliu, kurį nužudė jo brolis Kainas; Abelio kapas, pasak tradicijos, buvo būtent šiame regione. Mokslininkai mano, kad Saidnaya tai Abilėnės centras. Simboliška, kad būtent čia vyksta brolžudiškas konfliktas, kuris grasina įtraukti visus Artimųjų Rytų gyventojus, rašoma Vatikano dienraščio „l‘Osservatore Romano“ paskelbtame straipsnyje.

Vienuolynas priklauso Antiochijos ortodoksų patriarchatui, jo centras yra Damaske. Vienuolynas patikėtas bizantiškojo rito arabakalbėms vienuolėms. Jos priima piligrimus, kurie atvyksta pasimelsti priešais seną ikoną. Jos autorystė pagal tradiciją priskiriama šv. Lukui.

Bažnyčios sienos nusėtos ikonomis ir votais, šventovę apšviečia žvakės ir dieną naktį degantys aliejiniai žibintai, kurių atspindžiai nušviečia besimeldžiančiųjų veidus. Ypač mažo formato garsusis atvaizdas, vaizduojantis Dievo Motiną su Kūdikiu, slepiasi po neįtikėtinais aukso, sidabro ir brangakmenių sluoksniais. Pasakojama, kad jis išskiria aliejingą ir kvapų skystų, kurį vienuolės dalina piligrimams ir ligoniams.

Nepaisant kelionės sunkumų, šventovė nuo seno traukė ne tik vietinius tikinčiuosius, bet ir piligrimus, keliavusius į Šventąją Žemę. Prie krikščionių jungiasi musulmonai ir žydai, kurie atvyksta tikėdamiesi stebuklų ir malonių. Pasakojama, kad vienas Damasko sultonas ten atgavo regėjimą ir pagarbino Dievą kartu su visais ten buvusiais, pažadėdamas dovanoti aliejaus, kad žibintas priešais Mergelės atvaizdą degtų nuolat. Jo pažadas galiojo iki 1909 m., kai turkų sultonas Abdul Hamidas jį atšaukė.

Saidnayos šventė minima rugsėjo 8 d., per Dievo Motinos gimimo iškilmę. Dabar, įsigaliojus paliauboms, miestas susigrąžina gyvenimą, grįžta šeimos, daugėja piligrimų, lankančių Saidnayos šventovę. (Vatikano radijas)