Smulkus amatininkas, turintis mažą dailidės dirbtuvėlę,
kurios dėka išlaiko savo mažą, ypatingą šeimą, paprastoje, toli gražu ne globalioje
visuomenėje. Šv. Juozapas mums nurodo dvi savo atsižadėjimo kelio ašis: nuolankumas
ir išmintis. Šiais žodžiais kardinolas Angelo Bagnasco, Italijos vyskupų konferencijos
pirmininkas, pradėjo Mišių homiliją Genujos katedroje Šv. Juozapo iškilmės proga.
Kardinolas pabrėžė, kad nuolankumas tai reiškia protingai pripažinti, kad mums visiems
reikia kitų, visada ir visur. Nuolankumas tai ir gebėjimas pripažinti savo ribas
ir klaidas, kartu su talentais, kuriuos gerasis Dievas dovanoja kiekvienam skirtingai.
Protingas nuolankumas apsaugo nuo pavydo, nuo noro visuomet būti dėmesio centre,
nuo noro būti giriamais.
Išmintis tai protingas gebėjimas kalbėtis su kitais,
sąžiningai trokštant rasti sprendimus, pasitelkiant savo ir kitų patirtį. Išmintis
negimsta paprasčiausiai vien iš gyvenimo įvykių kronikos, bet priklauso nuo to, ką
iš tų įvykių išmoksti. Kaip kad nepakanka perskaityti knygą ir žinoti jos turinį:
reikia pasidaryti reziumė ir apgalvoti jos principus. Taip veikia kultūra, kuri teikia
išmintį, perspektyvą ir kriterijus. Daugybė patirčių, kaip ir daugybė skaitinių, gali
sukurti enciklopediją, bet ne proto ir širdies išmintį. Šia prasme skleisti išmintį
reiškia ją padauginti dėl miesto ir žmonių gerovės.(Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |