Popiežius atvyko į Milaną. Apsilankymas periferiniame rajone

Popiežius Pranciškus šeštadienio ryte atvyko į Milaną ir, sau būdingu stiliumi, kelionę į centrą pradėjo nuo periferijų. Pirmasis jo sustojimas buvo taip vadinamųjų „Baltųjų namų“, netoli Linate oro uosto, priemiesčio kvartalas.

Skirtingai nuo puošnaus ir rūmais nusėto Milano centro, čia galima pamatyti ekonominės statybos daugiaaukščius su nušiurusiais fasadais, „be tapatybės ir be sielos“, kaip parašė vienas italų savaitraštis. Dauguma gyventojų negali pasigirti didesniu uždarbiu, į kvartalą keliasi ieškantys pigesnio pragyvenimo – italai, migrantai, tarp kurių nemažai musulmonų, romai. Kvartale aktyviai veikia Caritas organizacijos savanoriai, nes darbo jiems tikrai netrūksta.

Atviras Pranciškaus automobilis pravažiavo kvartalo gatvėmis, popiežius sveikino gausiai susirinkusius kvartalo gyventojus, kelis kartus išlipo iš automobilio, sveikinosi, persimetė keliais žodžiais, laimino, užėjo į vieną butą. Kvartale buvo įrengta nedidelė scena, iš kurios įvairių grupių ir institucijų atstovai tarė sveikinimo žodžius, pasidalijo mintimis, maldos žodžiais, ant jos vėliau buvo pakviestas ir popiežius Pranciškus.

Dėkoju už jūsų priėmimą, tokį šiltą, labai ačiū! Jūs mane pasitikote prie Milano durų, man tai didelė dovana, įžengti į miestą sutinkant veidus, šeimas, bendruomenę, - sakė Pranciškus. Jis kalbėjo apie dvi dovanas, kurios jam buvo įteiktos: viename kvartalo socialiniame centre nuaustą ir išsiuvinėtą kunigišką juostą – stulą ir milanietišką Dievo Motinos atvaizdėlį.

Ši stula, - kalbėjo Pranciškus, - tipiškas kunigo ženklas, mane ypač liečia, nes primena, kad aš atvykau tarp jūsų kaip kunigas, įžengiu į Milaną kaip kunigas. Nenupirkote šios stulos jau pabaigtos, ji buvo sukurta čia, nuausta kai kurių iš jūsų, rankų darbu. Tai ją padaro daug vertingesne ir primena, kad kunigas krikščionis yra išrenkamas tautos ir tarnauja tautai. Mano kunigystė, kaip ir jūsų klebono ir kitų čia dirbančių kunigų, yra Kristaus dovana, bet yra „nuausta“ jūsų, žmonių, jūsų tikėjimo, nuovargio, maldų, ašarų. Tai matau stulos ženkle. Kunigystė yra Kristaus dovana, bet „nuausta“ jūsų, tai matau šiame simbolyje.

Kalbėdamas apie Mariją Pranciškus priminė, kaip ji, susirūpinusi, skubėjo pas Elžbietą. Taip ir Bažnyčia turi skubėti, susirūpinusi ir meiliai, į periferijas, kad sutiktų visus – ne vien katalikus, bet ir netikinčius ar kitų religijų išpažinėjus. Ne dėl prozelitizmo, bet dėlto, kad yra kaip Motina, kuri palydi visus. Užsimindamas apie neseną milanietiško Dievo Motinos atvaizdo restauraciją, popiežius kalbėjo, jog ir Bažnyčia visada turi būti „restauruojama“ – nes yra padaryta iš mūsų, nusidėjėlių. Leiskimės būti „restauruojami“ Dievo gailestingumo, ypač per Gavėnią. „Broliškai kalbant, gera išpažintis niekam nepakenks, ar ne? Bet prašau, kad ir kunigai būtų gailestingi“, - sakė Pranciškus. Nepamiršdamas paprašyti melstis už jį, jis pakvietė kartu sukalbėti „sveika, Marija“ maldą.

Kita jo stotelė buvo Milano širdis – garsioji katedra, vienas iš Italijos ir visos krikščioniškosios Europos simbolių. Čia jis susitiko su Milano arkivyskupijos kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis, nuolatiniais diakonais. Susitikimas vyko dialogo forma, atsakant į klausimus. (Vatikano radijas)