Soc. tinklai:

RSS:

App:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Vidudienio malda

Sekmadienio vidudienio malda: ir mes buvome „akli nuo gimimo“

Popiežius Pranciškus kovo 26-ąją diena, Vidudienio maldoje

2017/03/27 11:54

Sekmadienį popiežius Pranciškus kreipėsi į maždaug 25 tūkstančius maldininkų ir Romos miesto svečių, atėjusių į vidudienio maldos susitikimą šv. Petro aikštėje.

Kaip įprasta, Šventasis Tėvas pasakė kelias mintis apie sekmadienio Evangelijos skaitinį, šį kartą pasakojusi apie neregio nuo gimimo išgydymą, Jėzui atliekant tam tikrą ritualą, patepant jo akis ir paliepiant jas nusiplauti. Neregys paklauso ir pradėta regėti.

Šiuo stebuklu, - sakė popiežius Pranciškus, - Jėzus save parodo, save apreiškia mums kaip pasaulio šviesą. Ir kiekvienas iš mūsų esame „neregiai nuo gimimo“, sukurti Dievo pažinimui, bet dėl nuodėmės likę akli. Todėl visiems mums reikia naujos šviesos ir tokią šviesą teikia tikėjimas, kurį dovanoja Jėzus. Neregys iš Evangelijos atgaudamas regėjimą taip pat atsiveria Kristaus slėpiniui.

Popiežius priminė Jėzaus ir buvusio neregio dialogą: supratęs su kuo kalba, neregys jam nusilenkia, ne kaip gydytojui, bet kaip Viešpačiui, išpažindamas – „tikiu“.

Šis epizodas, pasak popiežiaus, skatina pagalvoti apie mūsų tikėjimą į Kristų, Dievo Sūnų, tuo pat metu byloja apie krikštą, pirmąjį tikėjimo sakramentą, mus „išvedantį“ į šviesą, per naują gimimą iš vandens ir Šventosios Dvasios. Panašiai, kaip tas aklasis, kuriam akys atsivėrė jas nuplovus vandeniu, pagal Jėzaus nurodymą. "Neregys nuo gimimo" byloja apie mus, kai nesuvokiame, kad Jėzus yra šviesa ir dairomės kitur, ieškome mažų švieselių, klaidžiojame tamsoje. Tai, kad aklasis iš Evangelijos neturi vardo leidžia kiekvienam iš mūsų jam duoti savo vardą, savo gyvenimo istoriją.

Mes buvo „apšviesti Kristaus“ per krikštą ir esame pašaukti elgtis kaip šviesos vaikai. O tai reiškia radikalų mentaliteto pokytį, vertinti dalykus ir žmones pagal kitokią, iš Dievo ateinančią vertybių skalę. Krikšto sakramentas išpildomas pasiryžime gyventi kaip šviesos vaikams, eiti šviesoje.

Jei dabar jūsų paklausčiau, - kalbėjo popiežius, - ar „tikite, jog Jėzus yra Dievo Sūnus? Tikite, kad gali pakeisti jūsų širdį? Tikite, kad gali leisti pamatyti tikrovę taip, kaip mato jis, o ne mes. Tikite, kad jis yra šviesa, kad duoda tikrą šviesą“ – ką atsakytumėte? Kiekvienas teatsako savo širdyje.

Ką reiškia turėti tikrą šviesą, eiti šviesoje? Pirmiausia reiškia palikti už nugaros netikras šviesas: šaltą ir blyškią nusistatymų šviesą, nes jie iškraipo tikrovę ir pripildo priešiškumu kitiems, kuriuos teisiame be gailestingumo ir pasmerkiame be teisės į apeliaciją.

Dažnai tokia būna, sakė popiežius, mūsų kasdienė duona, perspėdamas, kad kitų apkalbėjimas yra vaikščiojimas tamsoje, o ne šviesoje. Kita netikra šviesa, viliojanti ir dviprasmė, yra asmeninis interesas: jei vertiname žmones ir dalykus pagal savo naudos, malonumo, prestižo kriterijų, tokiuose santykiuose ir situacijose trūksta tiesos. Eidami vien savo naudos ieškojimo keliu einame tamsoje.

Vidudienio maldos mąstymą popiežius Pranciškus užbaigė trumpu maldavimu:

Šventoji Mergele, pirmoji priėmusi Jėzų, pasaulio šviesą, padėk mums gauti malonę per šią Gavėnią iš naujo priimti tikėjimo dovaną, atskleidžiant neįkainuojamą krikšto dovaną, kurią visi gavome. Tegu ši šviesa mus pakeičia, mūsų nuostatose ir veiksmuose, kad ir mes būtume, savo mažume ir varganume, Kristaus šviesos spindulio nešėjai.   

*

Sukalbėjus „Viešpaties Angelo“ maldą popiežius dar kartą kreipėsi į visus primindamas, jog sekmadienį Ispanijoje buvo paskelbti palaimintaisiais Jose Alvarez Benavides y de la Torre ir 114 kitų kankinių: kunigų, vienuolių, pasauliečių, herojiškų Kristaus ir jo taikos bei susitaikymo Evangelijos liudytojų. Jų pavyzdys ir užtarimas, linkėjo Pranciškus, tepadeda Bažnyčiai kuriant meilės civilizaciją.

Pasveikinęs įvairias piligrimų grupes popiežius paminėjo visą šeštadienio dieną trukusią kelionę Milane.

Norėčiau padėkoti kardinolui arkivyskupui ir visiems milaniečiams už vakarykštį šiltą priėmimą. Iš tiesų jaučiausi namie, su visais, su tikinčiais ir netikinčiais. Jums dėkoju, brangūs milaniečiai, ir jums pasakysiu vieną dalyką – konstatavau, kad teisingai sakoma, jog „Milane priimama su širdimi rankoje“, - prieš atsisveikindamas su visais pasakė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)

2017/03/27 11:54