Pranciškus: branduolinių ginklų atsisakymas yra pasiekiamas tikslas

Kovo 27 – 31 dienomis JTO centrinėje būstinėje Niujorke vyksta konferencija, skirta deryboms dėl tarptautinės sutarties, kuri uždraustų branduolinius ginklus, įpareigotų sunaikinti turimus.

Kelią šiai konferencijai nutiesė trys tarptautinės konferencijos apie branduolinių ginklų poveikį, 2013 - 2014 metais sušauktos Norvegijoje, Meksikoje ir Austrijoje, dalyvaujant tiek valstybių delegacijoms, tiek nevyriausybinėms organizacijoms. Buvo dar kartą konstatuota, jog jokia valstybė ar organizacija būtų nepajėgi kontroliuoti branduolinių bombų tragiškų ir milžiniškų pasekmių civiliams, kurios, beje, paliestų keletą kartų. Jei kiti masinio naikinimo ginklai yra draudžiami, kodėl šis dar ne? Egzistuoja tik jo platinimą draudžiantis susitarimas. Didelę patirtį šiuose klausimuose turintis Stokholmo tarptautinis taikos institutas 2016 metų birželio mėnesį pateikė ataskaitą, kurioje nurodo, kad branduolinis pasaulio arsenalas susideda iš 15 395 bombų. Jos priklauso devynioms valstybėms – JAV, Rusijai, Jungtinei Karalystei, Prancūzijai, Kinijai, Indijai, Pakistanui, Izraeliui, šiaurės Korėjai, kuri gali turėti apie 10 branduolinių galvučių. Didžioji dalis šių ginklų, virš keturiolikos tūkstančių, priklauso dviem valstybėms, JAV ir Rusijai.   

2016 gruodžio 23 dieną JT buvo nubalsuota už konferenciją, kuri pradėtų oficialias derybas dėl branduolinius ginklus draudžiančios sutarties. 123 valstybės tam pritarė, 38 buvo prieš, šešiolika susilaikė.

Tarp nepritariančių buvo dauguma NATO bloko valstybių, tarp kurių ir Lietuva, taip pat Rusija, Izraelis. Trys branduolinio ginklo valstybės savininkės – Kinija, Indija, Pakistanas susilaikė. Ne vienas iš nepritarusiųjų sutinka su principu, kad pasaulis būtų geresnis be branduolinių ginklų, tačiau mano, jog netinka siūlomas būdas ir laikas. Antai, buvo pabrėžta, kad NATO buvo ir išlieka aljansu, kurio branduolinė jėga užtikrina galimos agresijos atgrasymą. Jei kai kurios NATO šalys pritartų branduolinio ginklo draudimui, kiltų akivaizdžių sunkumų juos prižiūrėti ar pergabenti. O visa tai būtų naudinga Rusijai ir Kinijai, kurios neturi stiprių pilietinių visuomenių, darančių spaudimą karingai nusiteikusiems politikams, nekalbant apie šiaurės Korėją. Be to, sumažėjus pasitikėjimui JAV branduoliniu „skydu“, tokios šalys kaip Japonija gali panorėti pačios pasigaminti branduolinį ginklą.

Šiomis dienomis vykstančioje konferencijoje Niujorke dalyvauja ir Šventojo Sosto delegacija, kurios vadovas mons. Antoine Camilleri, Santykių su valstybėmis pasekretoris, perskaitė popiežiaus Pranciškaus žinią. Šioje sakoma, kad nors branduolinis nusiginklavimas ir branduolinių ginklų sunaikinimas yra „labai sudėtingas ilgalaikis tikslas, jis nėra nepasiekiamas“.

Popiežiaus žinioje paminimas prieštaravimas tarp doktrinos apie branduolinius ginklus ir doktrinos apie Jungtinių Tautų Organizaciją, kuri iškelia trigubą taikos pamatą – taika kuriama tarptautiškai ir juridiškai, nesutarimai sprendžiami taikiai, tarp tautų vystomi draugiški santykiai. Tai visai priešinga etikai ir teisei, kuri remiasi abipusio sunaikinimo, potencialiai visos žmonijos, grėsme.

Branduoliniai ginklai „neatgraso“ nuo pagrindinių grėsmių taikai ir saugumui dabartiniame pasaulyje: terorizmo, informacinio saugumo, asimetrinių karų. Tačiau jų išlaikymas atima milžiniškus resursus, kuriuos būtų galima skirti kovai prieš skurdą ir kitiems prioritetams, numatytiems JT Plane iki 2030 metų. Šiuos popiežiaus žodžius galima pailiustruoti vertinimais, kad vien JAV branduolinės ginkluotės išlaikymas ir modernizavimas 2015 – 2024 metų periodu kainuos beveik pusketvirto šimto milijardo dolerių.

„Turime klausti kiek yra tvari pusiausvyra, paremta baime, faktiškai dar daugiau ją auginančia ir minuojančia pasitikėjimą tarp tautų. Tarptautinė taika ir stabilumas negali būti pagrįsti netikru saugumo jausmu, abipusio sugriovimo ar visiško sunaikinimo grėsme, paprasta jėgos pusiausvyra. Taika turi būti statoma ant teisingumo, visapusiško žmogaus vystymosi, pagarbos pamatinėms žmogaus teisėms, pagarbos kūrinijai, dalyvavimo viešajame gyvenime, pasitikėjimo tarp tautų, taikių institucijų, prieigos prie švietimo ir sveikatos paslaugų, dialogo ir solidarumo“, rašo popiežius Pranciškus, pasak kurio visiškas ir pilnas branduolinių ginklų atsisakymas yra „moralinis ir humanitarinis imperatyvas“. Saugumo doktrina ir strategijos turi peržengti „atgrasymo“ ir „baimės“ kategorijas. Žinoma, tam reikia abipusiškumo, o šis pasiekiamas per dialogą, kurio siekis yra bendras gėris, o ne vien slapti ar atskiri interesai.

„Žmonija turi sugebėjimą dirbti kartu dėl mūsų bendrų namų; turime laisvę, protą ir sugebėjimą orientuoti technologiją ir apriboti savo galią, palenkti juos kito pobūdžio pažangai: labiau žmogiškai, labiau socialiai, labiau visapusiškai“, rašo popiežius, linkėdamas, kad dabartinė konferencija būtų „tikras žingsnis“ šia kryptimi. (Vatikano radijas)