Balandžio Artuma: šeimos kasdienybė – Himnas meilei?!

Naujasis Artumos numeris skirtas ketvirtai, pagrindinei, popiežiaus Pranciškaus paraginimo Meilės džiaugsmas daliai, gimusiai iš Šventojo Tėvo troškimo, kad ir Bažnyčia kaip nors padėtų šeimoms brandinti ir gilinti savo meilę (plg. AL, p. 60).

Bet ar tikrovėje meilė, nors ir prisiekta prie altoriaus, gali išlikti tokia, kaip ją savo Himne (1 Kor 13, 1–13) apgieda apaštalas Paulius? Kaip tikėti ja, kai žinome, jog bemaž pusė santuokų išyra?

O kas be išlygų tiki meile ir pasitiki žmonėmis, kad jie gali rinktis ir gyventi šį, anot Apaštalo, „prakilnesnį kelią“, idant šeimų kasdienybė taptų gražiausia „Himno meilei“ iliustracija?

Popiežius Pranciškus!

Dėl to šiame numeryje spausdiname įstabias Amoris laetitia ištraukas apie „kasdienę meilę“, kuriomis popiežius skuba į kiekvienos šeimos gyvenimą su gerąja šio Himno naujiena: tokia meilė gali tapti tikrove, kai žingsnis po žingsnio yra auginama atsisakant tobulumo iliuzijų.

„Gal mes tik meilės kelio pradžioje“, – taip ir liudija Artumoje kalbinami, kantriai savo meilę ir penkis vaikus auginantys sutuoktiniai Elina ir Arenijus. Ar jiems buvo lengva? Vaikai, statybos, sauskelnės... Mažai vyro dovanojamų gėlių, ašaros ir neišsipildę lūkesčiai... Ir vis dėlto nuėjus ilgą kelią atėjęs palaimingas suvokimas, kad santuoka – ne galas meilei, kad meilė neturi ribų, kad galima vis daugiau duoti kitam nieko už tai nelaukiant, kad kitą mylėti galima vis labiau.

Ir mylėti nuolankiau – taip rašo kita Artumos autorė Vytautė Maciukaitė, perspėdama, kokiame pavojuje yra šeima be Dievo, kai kitas laikomas... dievu, galinčiu patenkinti visus mūsų lūkesčius.

Kaip išguiti iš savo tarpo „Himno meilei“ kontekste niekaip netelpantį nekantrumą, pavydą, išpuikimą etc., praktiškais patarimais dalijasi psichologė Zita Vasiliauskaitė.

Į žurnalo puslapius vėl sugrįžta skyrybų skausmo palydėtoja Elvyra Kučinskaitė ir rašo, ar korektiška pykti... ant Dievo. Kenčiantiems nuo išsiskyrimo ir nemeilės ji pataria: „Kalbėkitės su Dievu apie viską <...>. Užduokite Jam keblių klausimų. Ginčykitės. Raudokite. Verkite priekaišto ir susitaikinimo ašaromis. Ir... drąsiai užimkite jums skirtą vietą Bažnyčios bendruomenėje, ieškokite ten pagalbos, nes ji priklauso ir jums, ir jūsų vaikams, nestovėkite eilėje už šventovės vartų it elgetos.“

Ypatingam tėvų dėmesiui skirtas pokalbis su specialistais apie kitą blogio geluonį – pornografijos grėsmę vaikams internete ir keliamas klausimas: kodėl lig šiol nėra tinkamo piliečių, ypač mažiausių, saugumo užtikrinimo? Ši tema bus tęsiama ir kituose Artumos numeriuose.

Sulig pavasariu pavasarinės viltys vėl krypsta į įstatymų leidėjus – pasak Algimanto Ramono, iš jų laukiama realių (pagaliau?) „šeimocentrinių“ sprendimų daugelyje šeimų gerovės bei stiprinimo sričių.

Bažnyčios šiandieną nuolat pristatanti Artuma spausdina jauno žmogaus „motyvaciją“, kodėl verta dalyvauti Lietuvos jaunimo dienose Vilniuje birželio 23–25 d. ir tarp draugų sutikti čia ir... Jėzų.

Naujas žurnalo numeris išleidžiamas artėjant į krikščioniško gyvenimo centrą – tikėjimą Kristaus Prisikėlimu ir jo džiaugsmingąjį šventimą... laisvės sąlygomis. Ką tai reiškia, įsivertinkime, skaitydami mons. Algirdo Jurevičiaus straipsnį apie 15 kalėjimo Velykų vyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio gyvenime.

Turėdami tokias tautiečių patirtis ir tiek laisvės galimybių pažinti savo tikėjimą... ar liksime, pasak šmaikščiosios Vandos Ibianskos, kaip vaikai, kuriems Velykos bus tik margučiai ir pavasaris, o „aleliuja“ už mus „skanduos“ keptas kumpis su užrašu iš gvazdikėlių?

Su tikro Velykų džiaugsmo linkėjimais savo skaitytojams balandžio numeryje siūlome ir Artumos kapeliono Artūro Kazlausko straipsnį apie Didžiojo tridienio liturgijos esmę ir Velykas kaip mūsų „išgelbėjimo projektą“.

Meilė, kuri „visa pakelia“, „niekada nesibaigia“, vėl gelbsti pasaulį. Ar patikėsime ja?

Dalė Gudžinskienė