Soc. tinklai:

RSS:

App:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Trečiadienio katechezė: sugebėsime atleisti, jei širdyje bus vietos Viešpačiui

Popiežiaus audiencijos akimirkos

2017/04/05 15:01

Bendrosios trečiadienio audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus rėmėsi apaštalo Petro laiško pamokymais.

Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs. Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo. Bet jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, – jūs palaiminti! Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite. Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį. (…) Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus negu už piktus (žr. 1 Pt 3, 8-17).

Pirmasis apaštalo Petro laiškas savyje turi ypatingą krūvį. Reikia skaityti kartą, antrą, trečią, kad jį suprastume: jis suteikia didelę paguodą ir taiką, leisdamas pajusti, kad Viešpats visada yra šalia mūsų ir niekada neapleidžia, ypač sudėtingiausiomis ir sunkiausiomis mūsų gyvenimo valandomis, - sakė popiežius Pranciškus.

Pasak jo, Petro laiško „paslaptis“ yra tai, kad jo šaknys tiesiogiai įaugusios į Velykų slėpinį, kurį ruošiamės švęsti, rengdamiesi priimti džiaugsmą ir šviesą, kurie ištryško iš Kristaus mirties ir prisikėlimo, iš tikrai prisikėlusio Kristaus. Jis yra gyvas ir gyvena mūsų širdyse, nuo pat krikšto akimirkos, užpildydamas mus savo meile ir Dvasios pilnatve, atnaujindamas mus. Tai yra „mumyse gyvenančios vilties“ pagrindas: ne sąvoka, ne jausmas, ne telefonas ir ne turtų sankaupa, o asmuo, Viešpats Jėzus mumyse ir mūsų broliuose. Gražu šiomis dienomis, paragino popiežius, sveikintis taip, kaip daro nemažai ortodoksų – vietoj „laba diena“ ar „labas vakaras“ pasakyti „Kristus prisikėlė!“.

Įtikinamai paaiškinti apie mumyse gyvenančią viltį, pasak popiežiaus, derėtų ne tiek teoriškai, ne tiek žodžiais, kiek gyvenimo liudijimu krikščioniškos bendruomenės viduje ir išorėje.

Jei Kristus yra gyvas ir gyvena mumyse, mūsų širdyje, turime leisti, kad būtų matomas, neslėpti, leisti, kad veiktų mumyse. Tai reiškia, kad Viešpats Jėzus vis labiau turi tapti mūsų pavyzdžiu: gyvenimo pavyzdžiu, mums vis labiau mokantis elgtis su Juo, kaip elgėsi Jis, - sakė Pranciškus.

Anot jo, mumyse gyvenanti viltis neturi likti paslėpta, nes tada ji būtų silpna, be drąsos parodyti save. Petro laiškas aiškiai moko, kad tą viltis turi išsilaisvinti, tapdama nesupainiojamu švelnumu, pagarba ir geranoriškumu artimui, net atleidimu tam, kuris mums daro bloga.

Vilties neturintis žmogus nesugeba atleisti, nesugeba suteikti atleidimo paguodos, turėti atleidimo paguodą. Tuo tarpu tie, kurių širdyse ir gyvenimuose yra vietos Jėzui, supranta, kad blogis įveikiamas ne su blogiu, o su nuolankumu, gailestingumu ir romumu.

Todėl šventasis Petras tvirtina, kad „verčiau kentėti už gerus darbus negu už piktus“. Tai nereiškia, kad kentėti yra gera, bet jei kenčiame dėl gero, susisiejame su Viešpačiu, kuris sutiko kentėti ir būti iškeltas ant kryžiaus dėl mūsų išgelbėjimo. Kada ir mes, mažesnėse ar didesnėse savo gyvenimo situacijose, sutinkame kentėti dėl gėrio, tarsi sėjame aplink save prisikėlimo sėklas, gyvenimo sėklas, tamsoje įžiebiame Velykų šviesą. Apaštalas ragina linkėti gėrio ir laiminti mus keikiančius – tai nėra formalumas ar mandagumas, tačiau didelė dovana, kurią esame gavę ir kuria dalinamės su broliais. Tai Dievo meilės skelbimas – bekraštės ir nesibaigiančios, neapleidžiančios, mūsų vilties tikrojo pagrindo.

Brangūs draugai, - sakė Pranciškus, - suprantame kodėl apaštalas Petras mus vadina „palaimintais“, jei turėtume kentėti dėl teisingumo. Ne vien dėl moralinės a asketinės priežasties, bet todėl, kad kiekvieną kartą, kai stojame paskutiniųjų ir atmestųjų pusėn, kai neatsakome į blogį blogiu, bet atleidžiame, laimindami, kiekvieną kartą taip darydami suspindime kaip gyvi ir šviesūs vilties ženklai, tapdami paguodos ir taikos įrankiais pagal Dievo širdį.

Tokiu būdu pirmyn, su švelnumu ir romumu, būnant mielais, darant gerą ir tiems, kurie mums gero nenori ar daro blogį. Pirmyn! – paragino popiežius Pranciškus užbaigdamas trečiadienio katechezę. (Vatikano radijas) 

2017/04/05 15:01