2017-04-14 14:37:00

Popiežius plovė kojas kaliniams: atsiminkime, ką mums davė Jėzus


Paliano kalėjime (apie 70 km į pietus nuo Romos) popiežius Pranciškus kojas plovė dvylikai kalinių, tarp kurių buvo du nuteistieji iki gyvos galvos, trys moterys ir vienas musulmonas iš Albanijos, beje, vasaros pradžioje žadantis priimti krikštą.

Nedidelės palydos lydimas popiežius Pranciškus į Paliano, kuriame kali šešiasdešimt kalinių, dažniausiai iš mafijinių organizacijų, sutikusių bendradarbiauti su teisėsauga, atvyko apie 16 valandą. Trumpai pasveikinęs ir miestelio gyventojus popiežius, lydimas kalėjimo direktorės Nadios Cersosimo, kalėjimo kapeliono Luigi Paoletti, vietos vyskupo Douglaso Regattieri ir dar kelių žmonių, įžengė į kalėjimo teritoriją, įrengtą istorinėje Colonna šeimai priklausiusioje pilyje.

Pranciškus pasveikino kiekvieną iš šešiasdešimties kalinių: tarp kurių du, šiuo metu gyvenančius izoliaciniu režimu, ir kitus aštuonis, kurie serga tuberkulioze ir taip pat gyvena atskirai nuo daugumos. Popiežius taip pat pasveikino kalėjimo personalą. Pažymėtina, kad sutiktuves Šventajam Tėvui, iš vietinių produktų pagal vietos receptus paruoštus kepinius, kalėjimo koplyčią bendrai paruošė ir išpuošė kaliniai ir prižiūrintis personalas.

Mišių homilijoje Pranciškus kalbėjo apie kojų plovimo gestą, apie tai, ką jis reiškia ir kokį orientyrą teikia krikščioniškam gyvenimui.

Paskutinėje vakarienėje, priminė popiežius, Jėzus dalyvavo žinodamas, kad bus išduotas dar tą patį vakarą, kad atėjo „jo valanda“. Tačiau, kaip rašoma Evangelijoje, „mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo“.

Dievas myli šitaip: iki galo. Duoda gyvenimą kiekvienam iš mūsų ir tuo didžiuojasi, to trokšta, nes yra meilė, - sakė Pranciškus. - „Mylėti iki galo“. Tai nelengva, nes visi esame nusidėjėliai, visi turime ribas, trūkumų, daug dalykų. Visi mokame mylėti, tačiau nesame kaip Dievas, kuris myli nežiūrint pasekmių, iki galo. Ir duoda pavyzdį: kad parodytų jis, kuris yra „galva“, kuris yra Dievas, plauna kojas savo mokiniams. Kojų plovimas buvo tų laikų paprotys, prieš pietus ar vakarienę, nes nebuvo asfalto ir žmonės vaikščiojo basi. Tad vienas iš svetingumo gestų priimant asmenį namuose, vaišėms, būdavo kojų plovimas. Tai darydavo vergai, bet Jėzus apverčia tvarką ir pats tai daro. Simonas to nenorėjo, bet Jėzus jam paaiškino, kad taip reikia, kad jis atėjo į pasaulį tarnauti, tarnauti mums, tapti vergu mums, kad suteiktų gyvenimą mums, kad mylėtų iki galo.

Pranciškus sakė, kad prieš įžengdamas į kalėjimą jis girdėjo žmonių sveikinimus – „atvyko popiežius, Bažnyčios galva“. Tačiau nereikia juokauti: Bažnyčios galva yra Jėzus, o jis, kaip popiežius, nori jį įkūnyti, elgtis kaip Jis. Tas, kuris atrodo esąs didžiausias, turi atlikti vergo darbą, kad sėtų meilę.

Kad sėtumėt meilę vieni tarp kitų, - tęsė homilijoje popiežius, - aš jums nesakau, kad šiandien turite plauti kojas vienas kitam, tai būtų pajuokavimas. Tačiau žiūrėkite į simbolį: jums pasakysiu, kad jei galite padėti, patarnauti čia, kalėjime, bendrakeleiviui ar bendrakeleivei, padarykite tai. Nes tai yra meilė, tai tarsi plauti kojas. Tai yra būti kitų tarnu.

Popiežius priminė kitą Evangelijos epizodą, pasakojusį apie mokinių ginčą, kuris iš jų „didžiausias“ ir Jėzaus perspėjimą, kad tas, kuris nori būti didžiausias ir pirmas, turi tapti mažiausiu ir visų tarnu. Tai yra būtent tai, ką Dievas padarė.

Per kojų plovimo ceremoniją, paprašė Pranciškus savo klausytojų, „galvokime apie Dievą, apie Jėzų. Tai ne folklorinė ceremonija, ji skirta atminti tai, ką davė Jėzus. Po to (kojų plovimo) paėmė duoną ir davė savo kūną. Paėmė vyną ir davė savo kraują. Tokia yra Dievo meilė. Šiandien galvokime tik apie Dievo meilę“. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.