Popiežiškoji socialinių mokslų akademija ragina ieškoti naujų integracijos būdų

Pavyzdinės demokratijos krizė, populistinių judėjimų iškilimo rizika, tendencijos, jog Jungtinės Tautos ir nevyriausybinės organizacijos imasi spręsti šiandienes tarpvalstybines problemas, nuo terorizmo, aplinkosaugos krizės iki augančių migracijos srautų. Tokios temos svarstytos  Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos plenarinėje sesijoje, kuri vyko balandžio 28 - kovo 2 dienomis Vatikane.

Penkias dienas trukusios asamblėjos tema – „Link dalyvaujančios visuomenės: nauji keliai į socialinę ir kultūrinę integraciją“. Popiežius Pranciškus pasiuntė žinią asamblėjos dalyviams, kurioje, prisimindamas kelių pastarųjų šimtmečių judėjimus ir kovas už žmogaus teises, pabrėžė, kad „tos kovos toli gražu nesibaigė“, kartu pakviesdamas kurti naują pasaulio viziją, kurios pagrindas būtų brolybė.

Asamblėjoje diskutuota apie viduriniosios klasės krizę, socialinių medijų vaidmenį, Brexitą ir rinkimus Prancūzijoje. Susitikimu siekta pagilinti įtraukimo vaidmenį kovojant su atskirtimi, socialinę ir kultūrinę integraciją  siejant su popiežiaus Pranciškaus mokymu..

Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje apžvelgta asamblėjos eiga. Ekonomistas Pierpaolo Donati paminėjo, kad augančios socialinės nelygybės tarp siauro elito ir didžiosios gyventojų masės kontekste būtina kurti labiau įtraukiančią visuomenę, skatinti integraciją. Pasak jo, pasaulyje matome scenarijų, kuriam būdinga socialinė fragmentacija ir politinių sistemų nepajėgumas valdyti visuomenę. Šį reiškinį sukelia tokios priežastys kaip pavyzdinių demokratijų krizė, auganti socialinė nelygybė tarp šalių ir šalyse, didėjanti migracija ir pabėgėlių skaičius, prieštaringa informacinių technologijų ir komunikacijos priemonių rolė, kurios, viena vertus, skatina labiau įsitraukti - kaip kad socialinių tinklų atveju, kita vertus, griauna viešąją nuomonę. Religiniai ir kultūriniai konfliktai rodo multikultūrinio modelio žlugimą, siūlydami naują tarp-kultūrinį modelį.

Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos kancleris vyskupas Marcelo Sánchez Sorondo pacitavo popiežiaus žinioje išsakytus žodžius, kad kai naujos tendencijos kalba tik apie solidarumą, Bažnyčios socialinis mokymas kalba apie brolybę, nes broliškai visuomenei irgi būdingas solidarumas. Rasti kelią iš tos dusinančios alternatyvos tarp neoliberalizmo ir naujo į valstybę orientuoto požiūrio galėtų padėti brolybė. Būtent brolybė, evangelinis žodis, kurį kaip moto naudojo Prancūzų revoliucija, tačiau kurį porevoliucinė tvarka apleido tiek, kad ištrynė iš politinio-ekonominio žodyno. (Vatikano radijas)