Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Indonezijoje – kertinė byla religijos laisvės klausimu

Mitinguoja nuteistojo gubernatoriaus šalininkai - REUTERS

2017/05/09 16:20

Gegužės 9 dieną Džakartos, milijoninės Indonezijos sostinės išeinantysis gubernatorius Basuki Tjahaja Purnama, vadinamas Ahoku, buvo nuteistas dvejiems metams kalėjimo pagal šalies baudžiamojo kodekso 156 straipsnį – už piktžodžiavimą, už islamo religijos įžeidimą.

Ši žinia tuoj pat tapo viena iš svarbiausių, ne vien Indonezijoje, bet ir kitų Azijos šalių žinių portaluose, dėl savo politinių ir religinių pasekmių.

Greitas žvilgsnis į Indonezijos naujųjų laikų istoriją parodo, kad nuo 1998 metų, pasibaigus diktatūrai, šalis ženkliai demokratizavosi ir modernizavosi. Arti devyniasdešimties procentų šalies gyventojų, kurių skaičius viršija pustrečio šimto milijonų, yra musulmonai, apie dešimt – krikščionių, yra daug kitų mažų religinių mažumų. Šiame kontekste daug kas gyrė Indonezijos santvarką ir visuomenę, kaip nuosaikią, kaip sugebančią gerbti religinę ir kultūrinę įvairovę. Tačiau Ahoko byla, prieš kurią buvo daug kitų incidentų, žadina nuogąstavimus, jog šalis krypsta link radikalizmo.

Ahokas, kuris yra gimęs kinų šeimoje, yra krikščionis protestantas. Jis buvo pirmasis krikščionis, 2014 metų lapkritį užėmęs aukštą Džakartos gubernatoriaus postą, kuris politiškai yra tikrai svarus, laikomas tiek viena iš politinės karjeros viršūnių, tiek tramplynu į prezidentus, kaip kad ankstesniam gubernatoriui, Ahoko partijos lyderiui. Eidamas gubernatoriaus pareigas Ahokas, savo veiksmų programą grindęs kova prieš korupciją, nusipelnė pravardės „įstatymas“.

Byla prasidėjo, kai 2016 metų rugsėjo gale, ruošdamasis naujiems gubernatoriaus rinkimams, jis lankėsi vienoje vietovėje, susitiko su žmonėmis ir jiems pasakė, kad jo oponentai manipuliuoja al –Maidah 51 sura iš Korano, kurioje nurodoma nesidėti į sąjungas su žydais ir krikščionimis, įtikinėdami, kad ir šiandien musulmonas gali balsuoti tik už musulmoną. Nors tai buvo tik keliolikos sekundžių trukmės pastaba iš pusantros valandos susitikimo, radikalių musulmonų organizacijų nariai tuoj pat jį apkaltino nepagarba Koranui. Žiniasklaidos ir socialinių tinklų priemonėmis šis kaltinimas, išimtas iš konteksto, palydimas kurstančių komentarų, greitai buvo išplatintas ir sukėlė masinius protestus, kuriuose paties Ahoko paaiškinimai jau nebebuvo girdimi. Buvo reikalaujama vien atsistatydinimo ir teismo. Korano gynimo pretekstu iškilimui pasinaudojo radikalūs musulmonų judėjimai. Žinoma, netylėjo ir politiniai oponentai.

Deja, teismas Džakartoje taip pat rėmėsi radikalia logika ir nusprendė, kad jo pasisakymas pažemino Koraną. Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjai skyrė dviejų metų bausmę, kai prokuroras siūlė vienerius metus lygtinai.  Žiniasklaidos priemonės publikavo nuotraukas su žmonėmis, kurių vieni verkė, o kiti pergalingai džiūgavo po nuosprendžio paskelbimo. Žinoma, Ahok pažadėjo naudotis apeliacijos galimybe, tačiau net ir sėkmės atveju jam mesta neištrinama dėmė.  O religijos laisvės aktyvistas indonezietis Andreas Harsono be užuolankų bylą ir ją lydėjusias aplinkybes vadina „gąsdinančiomis“. Jei tokia figūra kaip Ahokas negalėjo apsiginti, kaip apsigins kitas mažumos atstovas? Kaip iš tiesų nuosaikus musulmonas dar galės pasisakyti už pagarbą, už bendradarbiavimą su mažumomis ir pats nebūti apkaltintas piktžodžiavimu?  „Šiandien buvo viena iš tamsiausių dienų Indonezijoje“, sakė jis, sakydamas, kad šioje byloje kalbama apie visos šalies ateitį. (Vatikano radijas) 

2017/05/09 16:20