Soc. tinklai:

RSS:

App:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Kunigas, už kurio galvą pasiūlyta „premija“: kitaip nesijausčiau kunigu

T. Alejandro Solalinde greta migrantų - AP

2017/05/10 17:20

„Prekybos narkotikais baronai tikrovę mato kaip galimybę užsidirbti. Jiems viskas yra prekė, taip pat ir žmogiška būtybė. Jie neapsiriboja prekyba narkotikais: skaido veiklas, kad maksimizuotų pelną. Ir šioje perspektyvoje migrantai yra geras grobis: teikia vidutiniškai 50 milijonų dolerių pelną. Kaip? Juos sugauna dešimtimis kelyje. Po to, daro pirminę atranką: „nenaudingi“ seneliai tuoj pat nužudomi. Turintys giminaitį ar draugą Jungtinėse Valstijose yra priverčiami jam paskambinti. Šis tiesiogiai per telefoną girdi aukos klyksmą, kai ši kankinama. Ir kai jam pateikiamas išpirkos reikalavimas – nuo 2 iki 7 tūkstančių dolerių, nes daugiau ir nesugebėtų sumokėti, kitame laido gale esantis yra pasiryžęs juos duoti. Net jei įsiskolintų visam gyvenimui. Jaunesni ir tvirtesni įkaitai jėga priverčiami stoti į gaujas ir naudojami kaip kovų mėsa prieš varžovus. Moterys perparduodamos prostitucijos, vaikai pedofilijos arba nelegalių įvaikinimų rinkose. Ir jei gaujos turi gerų ryšių, migrantai be dokumentų panaudojami kaip „organų rezervai“. Tikrai žinau apie tariamas „klinikas“ palei sieną, kur kepenys ar inkstas kainuoja 100 – 150 tūkstančių dolerių. Ir savo akimis mačiau migrantų lavonus su išpjaustytomis dalimis. Nesu vienintelis. Apie tai žino ir valdžia. Bet iki šiol mažai ką padarė migrantų apsaugai“, vos prieš dešimt dienų žurnalui apie misijas italų kalba „Mondo e Missione“ duotame interviu pasakojo kunigas Alejandro Solalinde, gyvenantis ir dirbantis Meksikoje, Oaxaca valstijoje, netoli Ixtepeco miesto, greta geležinkelio, kuris yra vienas iš migracijos kelių iš visos Lotynų Amerikos į JAV.

Šiuo metu 72 metus einantis kunigas pasakojo, kaip pasikeitė jo gyvenimas prieš dešimt metų. Jį pakeitė, būtent, migrantai. „Juos mačiau daugybę kartų, - pasakojo jis. – Tačiau iš tiesų niekada į juos neįsižiūrėjau. Ir vieną rytą tai padariau: priešais mane buvo moterys, vyrai, vaikai, išsigandę, neginami, apleisti. Nebepajėgiau nusisukti. Nuėjau pas vyskupą ir jo paprašiau leisti palikti parapiją, ir pilnam laikui atsidėti migrantams. Galiausiai, man leido. Buvau 62 metų amžiaus ir buvau „buržua kunigas“: mėgau studijas, keliones, patogų gyvenimą. Ir vis dėl to man trūko kažko, jaučiausi neradęs būdo būti kunigu. Dievas mane suvedė su migrantais, kad tai atrasčiau. Žinoma, tuomet nežinojau į kokį širšyną lendu...“.

Norėdamas konkrečiai padėti keliaujantiems be dokumentų, kunigas atidarė nakvynės centrą „Broliai kelyje“. Tai tik keli, rodos, neišvaizdūs pastatai, bet juose galima nusiprausti, pavalgyti, pailsėti, kuriam laikui pasijausti saugiam, gauti patarimų ir konsultacijų. Praėjusį vasario mėnesį sukako lygiai dešimt metų nuo jų atidarymo, 2007 metų vasario pabaigoje. Kasmet čia stabteli per 20 000 žmonių. 

T. Solalinde neapsiribojo pagalba, bet pradėjo domėtis, tirti, klausinėti apie tai, kas vyksta ir prieš akis jam iškilo didžiulis nusikalstamumo ir korupcijos tinklas, kuriame dalyvauja anaiptol ne vien gaujos, bet ir valdžia bei teisėsauga. Kiekvienais metais šalyje „dingsta“ nuo 10 iki 20 tūkstančių migrantų, jų kūnai guli nežinomuose kapuose, tačiau niekas už tai nebaudžiamas, niekas to netiria. Viešas kalbėjimas ir veikimas turi savo kaina – pasak t. Solalinde, jam jau tiek kartų grasinta mirtimi, kad jis visai nebekreipia dėmesio. Kita vertus, yra pasiruošęs mirti, nes žino, jog turi reikalų su tais, kuriems žmogaus gyvybė nieko nereiškia. Žino, kad yra pasiūlyta „premija“, ir nemaža, už jo galvą. Veiklos pradžioje ne vien gaujos, bet ir korumpuota valdžia bei policija stengėsi jį nutildyti. Daugybę kartų buvo iškeiktas, apstumdytas. Kita vertus, šiuo metu valstybė paskyrė apsaugą.

„Nesu ypatingai geras ar drąsus žmogus. Nesu superherojus. Mane palaiko malonė, palydi sunkiais momentais, suteikia stiprybės. Ugdo tikėjimui, kuris įsikūnija istorijoje, kad ir kokioje komplikuotoje ir žiaurioje. Jei nustočiau kalbėti apie piktnaudžiavimus prieš neginamus mano brolius, migrantus, išduočiau savo tarnystę. O tai mane gąsdina labiau už gaujas ir jų bendrininkus institucijose“, - sakė kunigas, vienas iš kandidatų 2017 metų Nobelio taikos premijai. (Vatikano radijas)

2017/05/10 17:20