Popiežius sekmadienį: teveda mus Fatimos šviesa

Sekmadienio vidudienį sveikindamas į Šv. Petro aikštę susirinkusius tikinčiuosius, popiežius kalbėjo apie savo piligrimystę į Fatimą, iš kurios grįžo šeštadienio vakarą.

Fatimoje pasinėriau į šventos tikinčiųjų tautos maldą, kuri toje vietoje jau šimtą metų teka kaip upė, - kalbėjo Šventasis Tėvas. Meldžiau Motinos Marijos užtarimo visam pasauliui. Dėkoju Viešpačiui, kad leido man kaip vilties ir taikos piligrimui ten nuvykus atsistoti prie Švenčiausiosios Mergelės kojų.

Fatimoje Švenčiausioji Mergelė pasirinko Pranciškaus, Jacintos ir Liucijos nekaltas širdis ir paprastumą ir jiems perdavė savo žinią. Vaikai ją vertai priėmė, buvo pripažinti patikimais apsireiškimų liudytojais ir krikščioniško gyvenimo pavyzdžiais. Kanonizuodamas Pranciškų ir Jacintą norėjau visai Bažnyčiai pasiūlyti jų sekimo Kristumi pavyzdį ir liudijimą, taip pat norėjau priminti, kad Bažnyčia turi rūpintis vaikais. Jų šventumas nėra apsireiškimų pasekmė, bet jų ištikimybės ir uolumo, su kuriuo jie priėmė privilegiją matyti Mergelę Mariją. Po susitikimų su „Gražiąja Ponia“ – taip vaikai ją vadino – jie kalbėjo Rožinį, atgailavo ir meldėsi už sielas, kurioms labiausiai reikia gailestingumo, prašė, kad baigtųsi karas.

Ir šiandien labai reikia maldos ir atgailos, - sakė Pranciškus. Turime prašyti atsivertimo malonės; turime prašyti, kad visur baigtųsi pasaulyje vis labiau plintantys karai; turime prašyti, kad liautųsi absurdiški dideli ir maži konfliktai, žeidžiantys žmonijos veidą.

Leiskime, kad mus vestų iš Fatimos sklindanti šviesa. Nekaltai Pradėtoji Marijos širdis visada mums tebūnie priebėga, mūsų paguoda ir pas Kristų vedantis kelias.

Po kartu su maldininkais sukalbėtos velykinės „Salve, Regina“ maldos, popiežius Pranciškus prašė Mergelę Mariją globoti Artimųjų Rytų gyventojus.

„Marijai, Taikos Karalienei, pavedu karų ir konfliktų, ypač Artimuosiuose Rytuose, varginamų žmonių likimą. Daug nekaltųjų kenčia didelius vargus. Krikščionys, musulmonai ir ypač jazidų mažuma kenčia tragišką smurtą ir diskriminaciją. Esu su jais solidarus ir atsimenu juos maldoje. Taip pat dėkoju visiems, kas teikia humanitarinę pagalbą. Drąsinu visas bendruomenes eiti dialogo ir socialinės draugystės keliu, kurti pagarbos, saugumo ir taikos kupiną ateitį, kurioje nebūtų jokių karų“. (Vatikano radijas)