Pranciškus: Jėzus keliauja su mumis kaip su Emauso mokiniais

Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams skaitytoje katechezėje apie krikščioniškąją viltį, popiežius Pranciškus komentavo evangelisto Luko pasakojimą apie prisikėlusio Jėzaus susitikimą su Emauso mokiniais.

Įsivaizduokime sceną: du vyrai keliauja nusivylę, liūdni, palikę už nugaros kartėlį dėl blogai pasibaigusio įvykio. Prieš Velykas jie buvo pilni entuziazmo, buvo įsitikinę, kad tai lemtingos dienos, kuomet išsipildys jų lūkesčiai ir visos tautos viltys. Abu šie piligrimai gyveno vien žmogiška viltimi, kuri dabar sudužo. Ant Kalvarijos kalvos pastatytas kryžius bylojo apie pralaimėjimą, kurio jie nebuvo numatę. Jei tikrai šis Jėzus veikė Dievo vardu, tai jiems savaime piršosi mintis, kad Dievas yra bejėgis, kad jis nieko negali prieš smurtautojus, kad jis nepajėgus pasipriešinti. Tą sekmadienio rytą du mokiniai bėga iš Jeruzalės. Jų akyse dar Jėzus kančia ir mirtis, skausminga tų įvykių seka privalomo šabo poilsio fone. Ta Velykų šventės diena, kurią jie tikėjosi giedoti laisvės giesmę, tapo skausmingiausia jų gyvenimo diena. Jie palieka Jeruzalę ir keliauja į ramų Emauso kaimą.

Viskas dedasi kelyje. Jau ir prieš tai Evangelijų pasakojimuose dažnai buvo pabrėžiama kelio svarba. Kelias, - sakė popiežius, - tampa dar svarbesnis dabar, kai pradedama pasakoti Bažnyčios istorija. Jėzus tarsi atsitiktinai sutinka du mokinius. Susitikimas panašus į daugelį kitų susitikimų, įvykstančių gyvenimo kryžkelėse. Du mokiniai žygiuoja susimąstę ir prie jų prisiartina nepažįstamasis. Tai Jėzus, bet jų akys jo neatpažįsta. Tuomet Jėzus pradeda „vilties terapiją“. Jis visų pirma klausia ir klausosi. Mūsų Dievas nėra įkyrus. Nors jis žino dėl ko šiedu nuliūdę, jis leidžia jiems patiems iki pat gelmių ištyrinėti juos prislėgusį liūdesį. Pasigirsta išpažinimas, kuris yra tapęs kone žmogiškosios egzistencijos kartote: „Mes tikėjomės, mes tikėjomės, tačiau...“ Kiek kartų žmogui tenka gyvenime liūdėti, kiek pralaimėjimų, nesėkmių kiekvieno žmogaus gyvenime! Mes visi esame kaip tiedu mokiniai, - sakė Pranciškus.

Tačiau Jėzus keliauja kartu su visais nusivylusiais, keliaujančiais su nuleista galva. Su jais kartu keliaudamas jis sugeba sugrąžinti viltį. Jėzus visų pirma kalba Šventojo Rašto žodžiais. Kas ima į rankas Dievo knygą, neranda joje lengvo heroizmo istorijų, pasakojimų apie žaibiškus laimėjimus. Tikroji viltis visada brangiai kainuoja; viltis pasiekiama einant per pralaimėjimus. Viltis be kančios nėra tikra viltis. Galiausiai mokiniai pamato svarbiausią kiekvienos Eucharistijos aukos gestą – Jėzus paimą duoną, ją laiminą, laužo ir jiems duoda.

Pasak Pranciškaus, trumpame Jėzaus susitikime su Emauso mokiniais matome visą Bažnyčios likimą. Šis susitikimas mums byloja, kad Bažnyčia nėra užsidariusi kaip tvirtovė, bet visą laiką yra toje gyvybės pilniausioje aplinkoje, kuri yra kelias. Ji sutinka žmones, su jų viltimis ir nusivylimais, kartais labai dideliais. Bažnyčia visus išklauso ir visiems dovanoja Gyvenimo žodžius, meilės liudijimą, iki galo ištikimos meilės. Tuomet žmonių širdys vėl užsidega viltimi.

Dievas visada keliaus su mumis, taip pat ir didžiausio skausmo valandomis, taip pat ir juodžiausiomis akimirkomis, - sakė Pranciškus. Taip pat ir pralaimėjimuose Viešpats bus su mumis. Tai ir yra mūsų viltis. Visada keliaukime su viltimi, nes Jis yra su mumis, Jis visada su mumis keliauja.

* * *

Popiežiui baigus katechezę, buvo skaitomos santraukos keliomis kalbomis. Sveikindamas šio trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusias maldininkų grupes, ypatingą dėmesį popiežius skyrė tikintiesiems iš Honkongo. Pranciškus priminė, kad šią dieną, gegužės 24-ąją, minima Marijos, Krikščionių pagalbos šventė. Kinijos katalikams labai brangi Šešano Dievo Motinos šventovė dedikuota Švč. M. Marijai, Krikščionių pagalbai.

Atskiras sveikinimas buvo taip pat skirtas bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems Ukrainos kariams, praėjusį savaitgalį dalyvavusiems tarptautinėje karių piligrimystėje į Lurdo šventovę. „Sveikinu ukrainiečius maldininkus, kurie dalyvavo karių piligrimystėje į Lurdą. Nepaliauju melsti Viešpatį taikos brangiajai Ukrainos žemei“, - sakė popiežius. (Vatikano radijas)