Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Susitikimai

Popiežius Dvasininkijos kongregacijai: Kas jauno kunigo širdyje?

Popiežius su Dvasininkijos kongregacijos posėdžio dalyviais - EPA

2017/06/01 15:16

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su Dvasininkijos kongregacijos nariais, užbaigiančiais šiomis dienomis vykusį plenarinį posėdį. Popiežiaus audiencijoje dalyvavo maždaug šimtas žmonių – visi Kongregacijos nariai, tarp jų ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, patarėjai bei kiti plenariniame posėdyje dalyvavę asmenys.

Šventasis Tėvas pasidalijo su jais keletu minčių apie kunigystės pašaukimą, ypatingą dėmesį skirdamas jauniems kunigams. Ką jaunas kunigas nešiojasi širdyje? Ko reikia, kad jo kojų, bėgančių skelbti džiugią Evangelijos žinią, neištiktų paralyžius, susidūrus su baime ir sunkumais? Ką daryti, kad kunigas nepasiduotų pagundai dangstytis griežtumu arba netaptų, viską metęs, „dingusiu be žinios“?

Pasak popiežiaus, labai svarbu, kad vyskupai ir vyresni kunigai, klebonai, rūpestingai padėtų jauniems kunigams, būtų jiems artimi. Negalima žiūrėti į jaunus kunigus ar kandidatus į kunigystę tik kaip į tuos, kuri turi užpildyti tuščias vietas. Nesiekime užpildyti tuščių vietų žmonėmis, kurių Viešpats nepašaukė, - sakė popiežius; neieškokime jų bet kur; atidžiai ištirkime ar jaunuolis turi pašaukimą; ištirkime pašaukimo tikrumą – ar jaunuolis tik ieško priebėgos, ar tikrai Viešpats jį pašaukė.

Kitas Šventojo Tėvo labai primygtinai pabrėžtas dalykas – vyskupo dėmesingumas savo kunigams. Kiek kartų esu girdėjęs kunigų nusiskundimus: „aš paskambinau vyskupui, bet jo nebuvo, o sekretorė mane užrašė į pasimatymą po trijų mėnesių...“ Jei tu, vyskupe, žinai, kad tarp tau skambinusių žmonių buvo kunigas, tai net jei tavo dienotvarkė užpildyta, tu tą patį vakarą arba ne vėliau kaip kitą dieną jam paskambink ir sužinok ar reikalas, kuriuo jis su tavimi norėjo pasikalbėti nėra skubus. Bet svarbiausia, kad tas kunigas jaustų, jog tu esi jam tėvas. Neįmanoma vadovauti vyskupijai be artumo kunigams, - sakė Pranciškus. Neįmanoma brandinti kunigų šventumo, be tėviško vyskupo artumo.

Norėčiau, - toliau savo kalboje sakė popiežius Dvasininkijos kongregacijos susitikimo dalyviams, - visiems, o ypač jauniems kunigams, priminti tris svarbius dalykus, tris labai svarbias laikysenas: be atvangos melstis, visada būti kelionėje, nuoširdžiai dalintis.

Turime be atvangos melstis, nes tik tuomet būsime geri žmonių žvejai, jei pirma mes patys leisime, kad Viešpats mus „sugautų“. Mūsų pašaukimo kelias prasideda tuomet kai atsisakę individualizmo, palikę savo asmeninius projektus, leidžiamės į „šventąją kelionę“, atsiduodame tai Meilei, kuri mūsų ieškojo naktyje, paklūstame tam balsui, kuris suskambo mūsų širdyje. Kiekvieną dieną turime sustoti, įsiklausyti į Dievo Žodį, nurimti priešais Tabernakulį. „Aš stengiuosi, bet užsnūstu priešai Tabernakulį“. Gerai, Viešpačiui malonu, kad tu esi su juo.

Antra – visada keliauti. Kunigas nėra jau pasiekęs tikslo: jis visada yra mokinys,  piligrimas einantis Evangelijos ir gyvenimo keliu, artėjantis prie Dievo slėpinio slenksčio, žengiantis į jam patikėtų žmonių šventąją žemę. Kunigas niekada negali jaustis patenkintas savimi; turi visada mokytis, atsinaujinti, būti pasiruošęs Dievo staigmenoms.

Ir, galiausiai, trečia – dalintis širdimi. Kunigo gyvenimas neturi būti panašus į tarnautojo gyvenimą; jo tarnystė neturi būti suprantama tik kaip religinės ir liturginės apeigos. Kunigas neturi būti valstybės biurokratas, bet turi būti tautos ganytojas. Kunigas aukoja gyvenimą Viešpačiui ir broliams, savyje jaučia Dievo tautos džiaugsmus ir skausmus, visus išklauso, padeda pagyti, su visais dalijasi Tėvo gerumu.

Be atvangos melstis, visada būti kelionėje, nuoširdžiai dalintis – ne visada paprasta, tačiau įmanoma pasitikint Viešpačiu ir žinant, kad jis visada eina pirma mūsų. Baigdamas savo kalbą popiežius meldė, kad visus užtartų Mergelė Marija, kuri be atvangos meldėsi, lydėjo savo Sūnų, stovėdama prie kryžiaus dalijosi jo kančia.

 

Kalbamės su Dvasininkijos kongregacijos plenariniame posėdyje dalyvavusius Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.

Dvasininkijos kongregacijos plenariniame posėdyje daugiausiai dėmesio skirta kunigų ugdymui, neseniai paskelbtoms naujos bendroms normoms – vadinamajam „Ratio fundamentalis“ dokumentui. Kuo naujos normos skiriasi nuo ankstesnės tvarkos?

Normos atnaujintos ypač popiežiaus Pranciškaus mokymo šviesoje. Mūsų plenarinio posėdžio metu išklausėme dviejų pristatymų. Kardinolas Betori iš Florencijos ir kardinolas Weurl iš Vašingtono gana išsamiai pristatė popiežiaus mokymą apie kunigo kaip ganytojo, kaip taikintojo arba gailestingumo įrankio vaidmenį. Pagal tai buvo atnaujintas visas „Ratio“ dokumentas. Atsirado dar ir keli kiti ypatingi momentai, kurie irgi remiasi dabartiniu popiežiaus mokymu. Stipriausias momentas yra tai, kad kiekvienas kunigas, kaip ir kiekvienas krikščionis, pirmų pirmiausiai yra Kristaus sekėjas, Kristaus mokinys. Iš artumo su Viešpačiu jis gauna siuntimą būti Evangelijos skelbėju. Tad pasirengimas kunigystei vyksta tiek iki seminarijos, tiek seminarijoje, tiek ir per visą kunigo gyvenimą. Visą laiką grįžtame į mokinio poziciją ir iš šios pozicijos einame vykdyti savo misiją kaip Evangelijos skelbėjai, kaip ganytojai.

Ketvirtadienį priėmęs Kongregacijos narius, popiežius sakė, kad reaguojant į kunigų mažėjimą nereikia stengtis žūtbūt užpildyti tuščias vietas, bet kad būtina labai gerai ištirti kiekvieną pašaukimą. Kaip šie klausimai sprendžiami Lietuvoje?

Galiu pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais kaip tik, nelabai ženkliai, didėja pašaukimų skaičius. Mes taip pat matome, kad Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, nemaža dalis pašaukimų ateina šiek tiek vėliau. Jei anksčiau didesnė dalis ateidavo po gimnazijos pabaigimo, tai dabar pašaukimų daugėja tarp tų, kurie jau yra baigęs aukštąsias studijas.

Pašaukimų sielovada po truputį keičiasi. Tam padeda Lietuvos jaunimo dienos, Pasaulio jaunimo dienos. Kaip tik dabar ruošiamės Lietuvos jaunimo dienoms, kurios bus šį mėnesį. Jose matysime nemažai tikrai užsidegusių jaunuolių, kurie susirenka dalytis savo tikėjimu ir tuo pačiu ieškoti savo gyvenimo pašaukimo. Toks bendras maldos susibūrimas kartu ir skatina pašaukimus.

(Vatikano radijas)

2017/06/01 15:16