Tarpreliginio dialogo taryba sveikina musulmonus su Ramadanu

„Brangūs broliai ir seserys musulmonai, norime jums užtikrinti savo maldingą solidarumą šiuo pasninko metu per Ramadano mėnesį ir Id al-Fitr šventę, iš širdies perduodami geriausius ramybės, džiaugsmo ir gausių dvasinių dovanų linkėjimus“, rašoma sveikinimo žinioje, kurią paskelbė Popiežiškojo tarpreliginio dialogo taryba. Žinią pasirašė šios tarybos pirmininkas kardinolas Jean-Louis Tauran ir sekretorius Miguel Angel Ayuso Guixot.

Žinioje primenama, kad pirmasis sveikinimas musulmonams Ramadano mėnesio proga buvo paskelbtas lygiai prieš 50 metų, 1967-aisiais, praėjus trims metams po Tarpreliginio dialogo tarybos įsteigimo Pauliaus VI potvarkiu. Nuo to laiko ši kasmetinė žinia visiems pasaulio musulmonams yra vienas iš svarbiausių būdų palaikyti dialogą su jais, greta kitų iniciatyvų. Ją paskleisti plačiau padeda tiek vietos katalikų bendruomenės, tiek popiežiaus atstovai, kurie reziduoja beveik visose pasaulio šalyse.

Tarpreliginio dialogo tarybos vadovai primena, kad dvi iš kasmetinių žinių buvo išskirtinės: 1991 metų Jono Pauliaus II žinia apie tai, jog „Tikinčiųjų kelias yra taika“ ir 2013-ųjų Pranciškaus žinia apie „Abipusės pagarbos sklaidą per ugdymą“. Kasmetinė žinia leidžia paleisti ar paminėti kai kuriuos tiek katalikams, tiek musulmonams, tiek visiems žmonėms svarbius klausimus. Tokius kaip „rūpestis bendrais namais“, pagal Pranciškaus encikliką „Laudato sì“.

„Popiežius Pranciškus atkreipia dėmesį į žalą aplinkai, mums patiems ir panašiems į mus, daromą mūsų gyvenimo būdų ir mūsų sprendimų. Egzistuoja, pavyzdžiui, kai kurios filosofinės, religinės ir kultūrinės perspektyvos, kurios kelia pavojų žmonijos santykiui su gamta. Tai iššūkis visiems mums, nepriklausomai nuo to išpažįstame religiją ar ne. Pats enciklikos pavadinimas yra iškalbingas: pasaulis yra „bendri namai“, būstas visiems žmonijos šeimos nariams. Todėl nei vienas žmogus ar tauta negali primesti išskirtinai savo supratimą apie planetą. Todėl popiežius Pranciškus kviečia atnaujinti dialogą apie „būdą, kuriuo statome mūsų planetos ateitį (...), nes aplinkosauginis iššūkis, kurį patiriame, ir jo žmogiškos šaknys, mus visus liečia ir veikia““, rašoma šiemetinėje žinioje musulmonams.

Joje pažymima, kad dalis krizės sprendimo yra vidinis atsivertimas, ugdymas, atsivėrimas kitoms perspektyvoms. Ir svarbu, kad tikinčiųjų santykis su Dievu būtų regimas jų santykyje su aplinka.

„Mūsų pašaukimas būti Dievo darbo sargais nėra nei pasirinktinis, nei antraeilis mūsų, kaip krikščionių ir musulmonų religiniame įpareigojime, tačiau esminė jo dalis. Tegu dievobaimingos mintys ir palaiminimai, kuriuos suteikia pasninkas, jus palaiko, su Dievo pagalba, taikos ir gerumo kelyje, rūpinantis visais žmonijos šeimos nariais ir visa Kūrinija. Su tokiais jausmais jums linkime, dar kartą, ramybės, džiaugsmo ir gerovės“, rašoma Tarpreliginio dialogo tarybos žinioje.

*

Kas yra Ramadanas, musulmonų šventasis mėnuo? Tai trumpai paaiškina Mohammad Hassan Khalil, Mičigano universiteto islamiškųjų studijų programos direktorius.

Ramadanas yra devintasis mėnuo islamiškajame mėnulio kalendoriuje. Priklausomai nuo mėnulio, jo data kinta. Šiais metais jis prasidėjo maždaug gegužės 27 dieną, o kitais metais – gegužės 16-ąją. Arabiškas žodis „ramadanas“ yra susijęs su didele kaitra. Galima spėti, kad Arabijoje, iki islamo, šiuo žodžiu buvo apibūdinamas karštas vasaros mėnuo.

Ramadanas musulmonams yra pasninko ir dvasinio augimo mėnuo, tai jo reikšmė. Tai viena iš penkių „islamo kolonų“, greta tikėjimo, kasdienės maldos, šalpos ir piligrimystės į Meką. Sveiki musulmonai kviečiami susilaikyti nuo valgio, gėrimo ir lytinių santykių nuo kiekvienos dienos aušros iki saulėlydžio. Sergantys, seneliai, keliaujantys yra atleidžiami nuo pasninko. Dažnai yra atliekamos papildomos maldos, naktį, siekiama sukalbėti pilną Korano tekstą ir paplitęs tikėjimas, kad pranašui Mahometui Koranas buvo apreikštas per dešimt paskutinių Ramadano dienų.

Korane nurodoma, kad pasninkas padeda įsisąmoninti Dievą. Susilaikant nuo dalykų, kurie palaiko kasdienį gyvenimą, siekiama, kad mintys kryptų į tą, kuris palaiko visą egzistenciją. Per Ramadaną raginama ypač susilaikyti nuo blogų darbų, didelė dalis musulmonų pasakytų, kad pasninkas taip pat padeda įsijausti į kitų žmonių stoką ir juos atjausti. Kaip minėta, dvasiškai ypač svarbios paskutinės dešimt dienų, nors ir pasninko nuovargis per jas būna didžiausias. Ramadanas baigiasi Id al-Fidr švente, festivaliu, pažymint pasninko pabaigą. Tai maldos, vienas kito lankymo ir keitimosi dovanomis laikas. (Vatikano radijas)