Vandenynai atsidūrę pavojuje labiau nei bet kada
anksčiau, ypač didelę grėsmę kelia plastikas, kuris teršia jūras visose pasaulio dalyse.
Taip pat kelia grėsmę netvari žvejyba ir klimato pokyčiai.
Apie pavojaus signalą priminė JT generalinis sekretorius
António Guterres kalbėdamas Niujorke vykusioje konferencijoje Pasaulinės vandenynų
dienos proga, kuri minima birželio 8 d. Cituodamas naujausius tyrimus, Guterres pabrėžė,
kad jei nebus imtasi atitinkamų priemonių, 2050 m. jūrose plastiko bus daugiau nei
žuvų. Pasak laikraščio „L‘Osservatore Romano“, šios konferencijos tikslas – pakeisti
įvykių kryptį ir pamėginti išspręsti problemas, kurias pats žmogus ir sukūrė. JT generalinis
sekretorius pacitavo naujausius duomenis, kad vandenynuose yra daugiau nei 150 milijonų
tonų plastiko, o anglies dvideginio emisijos provokuoja jūrų vandens kilimą, vanduo
tampa vis rūgštesnis ir jame vis mažėja deguonies kiekis.
Grėsmės vandenynams ir visai gamtai gerai žinomos,
ir Guterres, kreipdamasis į prezidentus, ministrus, aplinkosaugininkus iš daugiau
nei 200 šalių, pabrėžė, kad jei žmonės atsakingi už šią žalą, tai mes turėtume atidėti
į šalį nacionalinę naudą bent trumpam, kad užkirstume kelią ilgalaikei didžiulei katastrofai.
Ypač turime saugoti vandenynus, kurie dengia du trečdalius planetos.
Konferencijoje pasisakė ir kardinolas Peter Turkson,
Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas, pabrėždamas, kad jei
nesiimsime priemonių, „šis šimtmetis gali tapti liudytoju kaip sugriaunamos ekosistemos,
ir tai turės mums rimtų pasekmių“. Vandenynai ir jūros yra esmiškai svarbios mūsų
planetos, mūsų bendrų namų, gyvybei, nes ne tik užtikrina maistą ir pirmines žaliavas,
tačiau ir grynina orą, padeda reguliuoti klimatą, primena kardinolas Turkson.
UNESCO ragina pasaulio šalis dalintis žiniomis ir
vykdyti bendras mokslines politikas saugant aplinką. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |