2017-06-07 13:22:00

Popiežiaus bendroji audiencija. Tėvas Danguje – mūsų vilties pagrindas


Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavę piligrimai klausėsi popiežiaus Pranciškaus katechezės apie krikščioniškąją viltį. Šį kartą Šventasis Tėvas kalbėjo apie svarbiausią krikščioniškąją maldą – „Tėve mūsų“ – kurios savo mokinius išmokė pats Jėzus.

Šios maldos žodžiuose glūdi visas krikščioniškosios maldos slėpinys – mes drįstame Dievą vadinti Tėvu, sakė popiežius Pranciškus, primindamas, kad ir liturgija, kviesdama bendruomenę kalbėti Viešpaties išmokytą maldą, naudoja žodžius: „drįstame tarti“.

Kreipdamiesi į Dievą „Tėve“, mes užmezgame su Juo artumo ir pasitikėjimo ryšį, kaip vaikas, kuris kalbasi su tėvu, žinodamas, kad jis jį myli ir saugo. Tai didžiulė revoliucija, kurią krikščionybė įnešė į žmogaus religinę psichologiją. Dievo slėpinys mus žavi, mes jaučiamės esą maži jo akivaizdoje, tačiau jis mūsų negąsdina, neslegia, nekelia mums nerimo.

Popiežius paminėjo ir Jėzaus palyginimą apie gailestingąjį tėvą. Tėvas nebaudžia sūnaus už įžūlumą, atiduoda jam palikimo dalį ir išleidžia iš namų. Dievas yra Tėvas, tačiau jo tėvystė kitokia negu žmonių tėvystė. Juk argi įmanoma, kad kuris nors žemiškųjų tėvų sugebėtų pasielgti taip kaip šio palyginimo tėvas? Dievas savaip yra tėvas – jis yra geras, negalintis užkirsti kelio žmogaus laisviems pasirinkimams, jis sugeba tik mylėti. Kai tas maištingas sūnus, viską iššvaistęs, grįžta namo, tėvas nesielgia pagal žmonių teisingumo taisykles, bet jaučia būtinumą atleisti, puola jam ant kaklo ir sako, kad per visą sūnaus nebuvimą tėvo mylinti širdis kentėjo.

Galbūt dėl to šv. Paulius, kalbėdamas apie tai, kas krikščionybėje svarbiausia, nedrįsta versti į graikų kalbą Jėzaus naudoto aramėjiško žodžio: „aba“. Jis palieka jį tokį, koks skambėjo iš Jėzaus lūpų – „aba“ – tai dar intymesnė žodžio „tėvas“ forma –  „ tėti“, „tėveli“.

Brangieji broliai ir seserys, - sakė Pranciškus, - mes nesame vieni. Galime būti nutolę nuo Dievo, galime jam priešintis arba manyti, kad mes bedieviai, tačiau Jėzaus Kristaus Evangelija mums sako, kad Dievas negali būti be mūsų. Nors mes esame „be Dievo“, Dievas niekada nebus „be žmogaus“. Ši tiesa yra mūsų vilties versmė. Kai mums reikia pagalbos, Jėzus nesako, kad turime nusiminti ir užsidaryti savyje, bet ragina mus su pasitikėjimu kreiptis į Tėvą.

„Visi turime daug problemų, daug įvairių poreikių. Tyliai pagalvokime apie tas problemas ir poreikius. Pagalvokime ir apie Tėvą, apie mūsų Tėvą, kuris nesugeba būti be mūsų, kuris ir šią akimirką į mus žiūri. Ir visi kartu, su pasitikėjimu ir viltimi, melskimės: „Tėve mūsų, kuris esi danguje...“

Po katechezės santraukų keliomis kalbomis ir sveikinimų trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusioms maldininkų grupėms, prieš baigiamąjį palaiminimą, popiežius paminėjo kai kuriose šalyse birželio 8-ąją vykstančią „Minutės už taiką“ iniciatyvą. Tai trumpas maldos momentas minint Vatikane vykusį popiežiaus Pranciškaus, Izraelio prezidento Pereso ir Palestinos prezidento Abbaso susitikimą. Mūsų laikais labai reikia, kad krikščionys, žydai ir musulmonai melstųsi už taiką, - sakė popiežius. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.