2017-06-12 16:50:00

Romoje atidaryta iš islamistų išgelbėtų rankraščių paroda


Birželio 9-ąją dieną Romoje buvo atidaryta iš Irako atgabentų senovinių manuskriptų paroda. Diena pasirinkta neatsitiktinai – tai šv. Efremo Siro, gyvenusio IV amžiuje, paskelbto visos Bažnyčios Mokytoju, liturginis minėjimas.

Dabartinio Irako ir Sirijos teritorijose krikščioniškoji tradicija yra itin sena. Britų muziejuje yra saugomas manuskriptas (BL Add. 12150), datuotas 411 metais. Jame perrašyti kai kurie ankstyvųjų krikščionių rašytojų Klemenso Romiečio, Tito iš Bosros ir Euzebijaus Cezariečio tekstai.

Romoje eksponuojami manuskriptai ne tokie seni, bet taip pat didžiulės vertės. Atidaryme dalyvavęs kardinolas Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas, pasidalijo keliomis mintimis.

Daugiaamžiai manuskriptai, pasak jo, liudija apie Irako ir Sirijos krikščionių tikėjimo turtingumą ir tradiciją, apie karta po kartos saugomą tikėjimo lobį, apie tai, kaip mūsų broliai ir seserys tikėjime kadaise šventė liturgiją, studijavo Bibliją, kitas pažinimo sritis. Manuskriptai liudija kaip, po islamo įsivyravimo, krikščionių mažuma prisidėjo prie krašto bendrojo gėrio ir bendro kultūros paveldo: meno, muzikos, literatūros, mokslo.

Apie tai kalbant, pasak kardinolo Sandri, kyla dvejopa mintis: „viena vertus, kančia ir ilgesys, nes visų mūsų akyse ir širdyse turime baisius vaizdus po keletą metų trukusių karo ir terorizmo griovimų, subjaurojusių tautos veidą, privertusių palikti mylimą peizažą ir lobius, krikščioniškus ir ne. Kita vertus, norime pripildyti širdis vilties, kad bus nauja pradžia, sugrįžimas į namus, nauja Evangelijos ir grožio skleidžiamos šviesos aušra, kuri vėl sugebės pasklisti meilės darbuose, kultūroje, literatūroje“.

Galiausiai kardinolas Sandri priminė ir pabrėžė, kad katalikiškos rytų Bažnyčios yra integrali Kristaus Bažnyčios dalis, kurias verta pažinti, leistis būti jų praturtintiems ir pamaitintiems. To jis palinkėjo visiems tiems, kurie aplankys  ir pamatys senovinių rankraščių parodą.

O tai būtų neįmanoma be herojiškų pastangų irakiečio kunigo ir dominikono Najeebo Michaeelio, kuris iki 2014 metų rugpjūčio, su kitais konfratrais, gyveno dominikonų vienuolyne Mosule, veikusiame nuo 18 amžiaus vidurio. Teroristinei organizacijai „Islamo valstybė“ užvaldžius Mosulą, antrą pagal dydį Irako miestą, tūkstančiai krikščionių paskubomis pasitraukė iš jo, dominikonai taip pat, įsikurdami saugesniame Erbilio mieste.

T. Najeeb Michaeel Irako krikščioniškajam istoriniam paveldui nusipelnė dvigubu būdu. Viena vertus, nuo XX amžiaus pabaigos jis iniciavo krikščioniškųjų istorinių dokumentų skaitmeninimo projektą, fotografavo ir skanavo įvairiuose vienuolynuose, bažnyčiose, bendruomenėse, bibliotekose pasklidusius vertingus rankraščius. Jo spėjimu pastaraisiais karo metais didžiulė dalis jų negrįžtamai pražuvo – ne vien dėl paties karo, bet ir dėl tyčinio naikinimo iš islamo ekstremistų pusės.  Antra vertus, „Islamo valstybei“ jau iškėlus savo vėliavas Mosule, dominikonas ir jo pagalbininkas, rizikuodami savo gyvybėmis, sugebėjo išvežti vertingiausius rankraščius, apie 800, iš savojo vienuolyno bibliotekos. Tarp rankraščių, tarp kurių buvo ir 13 amžiaus raštų, ne vien krikščioniškos, bet ir islamiškos kultūros palikimas. Dalis šių išgelbėtų manuskriptų ir eksponuojami Romoje. Birželio 12 dienos, pirmadienio, konferencijoje prancūzų šv. Liudviko kultūros centre Romoje dominikonas irakietis pats papasakojo apie savo rizikingą žygį, už kurį 2016 iš Jungtinių Tautų UNESCO agentūros gavo „paveldo herojaus“ titulą. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.