2017-06-15 15:22:00

Popiežius: prieš korupciją turi stoti visų įsitikinimų žmonės


Kardinolo Peterio Turksono knygai – interviu apie korupciją pratarmę parašė popiežius Pranciškus, kuris primena, kad šis žodis reiškia sugedimą, irimą, aižėjimą. Pasak popiežiaus, korupcijos poveikį – tiek kaip asmens vidinės būsenos, tiek kaip socialinio reiškinio – galima stebėti giliausiuose žmogaus santykiuose: su Dievu, su artimu ir su aplinka, kurioje gyvena. Šis trigubas ryšys, į kurį patenka ir žmogaus santykis su pačiu savimi, yra jo veikimo kontekstas ir prasmė. Kai žmogus gerbia šių ryšių poreikius, yra sąžiningas, prisiima atsakomybę su tiesia širdimi ir dirba dėl bendrojo gėrio.

Kai, priešingai, jis nupuola, sugenda, sudraskomi ir tie ryšiai. Korupcija ar sugedimas, nuopuolio pasekmė, išreiškia bendrą puolusio žmogaus netvarkingo gyvenimo pobūdį. Tuo pačiu korupcija, dar kartą kaip nuopuolio rezultatas, tampa asocialiu elgesiu, kuris pakerta ryšius, tad ir kolonas, kuriomis remiasi visuomenė: asmenų sugyvenimą ir pašaukimą jį plėtoti. Korupcija visa tai sulaužo bendrąjį gėrį pakeisdama tam tikru interesu, kuris užkrečia bet kokią bendrą perspektyvą. Ji gimsta sugedusioje širdyje ir yra blogiausia socialinė rykštė, nes gimdo daugybę sunkiausių problemų ir nusikaltimų, kurie paliečia visus. Žodis „sugedęs“ primena sugedusią širdį, sudaužytą, suteptą, suirusią tarsi kūnas, kuris gamtoje pradeda irti ir skleidžia nemalonų kvapą.

Kur yra vieno žmogaus išnaudojimo kito atžvilgiu ištakos? Kas yra aplinkos degradavimo ir nepasiektų išsivystymo pradžioje? Iš ko kyla prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais? Dėl ko sklinda socialinė neteisybė? Kodėl trūksta socialinių paslaugų? Kokia yra asmenų pavergimo, bedarbystės, nesirūpinimo miestu, bendru gėriu ir gamta šaknis? Kas pažeidžia pamatinę asmenų teisę ir aplinkos visumą? Korupcija, kuri yra ginklas, yra viso pasaulio mafijų ir nusikalstamų organizacijų bendra kalba. Todėl ji yra mirties procesas, kuris maitina mafijų ir nusikalstamų grupių mirties kultūrą.

Popiežius primena, kad šiandienos kultūra išgyvena didelę ir plačią krizę, kaip liudija daugybė jaunuolių ir jaunų žmonių, kurie nemato ir net nebesugeba įsivaizduoti savo ir savo šeimų ateities. O kai nebėra vilties, gyvenimas praranda paieškų ir padėties gerinimo stimulą. Korupcija pasireiškia šiame kontekste ir kardinolo Turksono knyga skirta jos ištakų bei išsikerojimo visokeriopai analizei – ekonomikoje, politikoje, kriminalinėje erdvėje, bet taip pat žmogaus viduje, žmogaus širdyje.

Visi esame, anot Pranciškaus, gundomi korupcijos, net ir tada, kai manome, kad ją įveikėme, ji gali mus vėl užklupti. Kai širdis korumpuojasi, sugenda, įsijaučiama į pasipūtėlišką elgesį to, kuris jaučiasi smarkesnis ir suktesnis už kitus. Tačiau sugedęs žmogus nesupranta, kad pats kala grandinę, kuria susikausto. Nusidėjėlis gali paprašyti atleidimo, o sugedęs pamiršta jo paprašyti. Kodėl? Nes nebeturi poreikio eiti toliau, išeiti už savęs, ieškoti kažko kito: yra pavargęs, bet sotus, pilnas savęs. Korupcijos ištakose yra transcendencijos nuovargis, abejingumas. 

Viena iš baisiausių Bažnyčios korupcijos formų, priminė teologo Henri de Lubaco žodžius popiežius, yra „dvasinis supasaulėjimas“, drungnumas, veidmainiškumas, triumfališkumas, pasaulio dvasios įsileidimas į mūsų gyvenimus, abejingumas. Tai suprasdami Bažnyčios vyrai ir moterys patys gali eiti pirmyn ir palydėti kitus, ypač kenčiančius nuo įvairių korupcijos apraiškų. Turime kalbėti apie korupciją, pasmerkti jos blogius, ją suprasti, uždarumui priešpriešindami gailestingumą, o pasidavimui ir nuovargiui smalsumą ir kūrybingumą, pilkumui grožį.

Atskiri asmenys, krikščionys ir ne, yra tarsi snaigės, bet visi kartu gali tapti lavina, stipriu ir kūrybingu judėjimu. Dėl tokio naujo humanizmo gali ir turi dirbti krikščionys, netikintys, visų tikėjimų žmonės – kad kovotų prieš šią „piktžodžiavimo formą, mūsų gyvenimus naikinantį vėžį“, rašo popiežius kardinolo Turkson knygos apie korupciją pratarmėje. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.