Padėkos Mišios už kankinio T. Matulionio beatifikaciją

Kaišiadorių vyskupija kviečia dalyvauti padėkos Mišiose už pal. Teofiliaus Matulionio beatifikaciją. Iškilmingos šv. Mišios bus švenčiamos sekmadienį liepos 2 d. 12 val. Kaišiadorių katedroje.

Pal. Teofiliaus Matulionio relikvijų sarkofagas iš Vilniaus parvežtas pirmadienį,  birželio 26 dieną. Palaimintojo sarkofagą į Kaišiadorių katedrą aidint varpams iškilmingai įnešė Lietuvos kariuomenės garbės kuopa. Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko kalba buvo keletą kartų nutraukta audringų plojimų ir džiaugsmingų ovacijų šūksnių. Pilna katedra žmonių tiesiog tryško džiaugsmu dėl to, kad savo tarpe turi Palaimintąjį.

Daugelio tikinčiųjų akyse buvo džiaugsmo ašaros. Virpančiu iš jaudulio balsu vysk. Juozas Matulaitis, Kaišiadorių vyskupas emeritas, kuris 1990 metais pradėjo beatifikacijos bylą, dėkojo Dievui už šią malonę ir meldė pal. Teofiliaus užtarimo. Dalyvavusieji gavo pal. Teofiliaus Matulionio paveikslėlį. Visų lūpose ir širdyse skambėjo maldavimas: „Palaimintasis Teofiliau, užtark mus!”

Popiežius Pranciškus beatifikacijos Apaštališkąjame laiške palaimintąjį kankinį arkivyskupą Teofilių Matulionį vadina „ganytoju pagal Kristaus širdį, didvyrišku Evangelijos liudytoju, drąsiu Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėju“.

Palaimintojo vardu veikiantis Kaišiadorių vyskupijos portalas Teofilius.lt informuoja, kad Palaimintojo Teofiliaus – vyskupo ir kankinio šventė liturgijoje Kaišiadorių vyskupijoje bus švenčiama kasmet birželio 14-ąją. Ši diena Lietuvoje minima kaip Gedulo ir Vilties diena. Tą dieną 1941 m. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą.

Pasak mons. Algirdo Jurevičiaus, Kaišiadorių vyskupo generalinio vikaro, pal. arkivyskupas Teofilius „tapo visų mūsų tautos sūnų bei dukterų kančių bei tremčių veidrodžiu“. Kalbėdamas šiemet Gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime Lietuvos Respublikos Seime mons. Jurevičius sakė, jog „kuomet 1940 metais sovietai įžengė į Lietuvą, Kaune gyvenantis vyskupas Teofilius buvo geriausias tos sistemos ekspertas, pažinęs ją nuo pat jos susikūrimo, patyręs lagerius ir kalėjimus.  Toks žmogus sovietams buvo labai pavojingas. 1943 m. tapęs Kaišiadorių vyskupu, savo ganomiesiems Teofilius rašė: „Ir mūsų Tėvynė, ir mes, lietuviai, per šiuos karo metus išgyvenom daug skaudžių dienų: mums išplėšta viena didžiausių brangenybių – nepriklausomybė. Ištisus metus dejavome nuo bolševikų enkavedistų priespaudos, masinių žudymų, trėmimų į tolimą Sibirą; norėdami mus išlaisvinti iš bolševikų okupacijos, tūkstančiai mūsų brolių partizanų prarado savo gyvybę už Tėvynės laisvę; … daug Lietuvos dukrų ir sūnų išsklaidyta ir atskirta nuo savųjų. … Karštai maldaukime Visagalį, kad ir šiam karui pasibaigus lietuviai vėl būtų Vakarų Europos kultūringųjų tautų šeimoje, kaipo laisva ir nepriklausoma tauta“ (1943 m. rugsėjo 16 d.). – Šie vyskupo Teofiliaus žodžiai vėliau buvo dažnai cituojami tardymų metu kaip priešiškumo sovietinei sistemai įrodymas.“

„1955 m. vyskupas Teofilius vienam savo bičiuliui iš Potmos atsiuntė nuotrauką ir užrašė tokius žodžius: „Laisvas kalinys“. Šie žodžiai tobuliausiai išreiškia Teofiliaus vidinę nuotaiką: įkalinamas tik kūnas, bet žmogaus dvasia ir mintis visuomet turi laisvės erdvę. Teofiliaus paskelbimas palaimintuoju – tai silpno žmogaus pergalė prieš didžiulę ideologinę žmogaus orumą triuškinančią sistemą. Teofilius Matulionis turi mums dar daug ką pasakyti“, sakė Kaišiadorių vyskupo generalinis vikaras.  (Vatikano radijas)