Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Mirė Peter Berger, religijos sociologas

Pasak Peter Berger, modernybė nebūtinai lemia sekuliarizmą, bet būtinai lemia pliuralizmą - RV

2017/07/03 17:24

Birželio 27-ąją, sulaukęs 88 metų amžiaus, Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė Peter Berger, Amerikoje natūralizuotas austras, vienas iš garsiausių savo kartos sociologų, kurio teorijos ir įžvalgos įtakojo daugybę kitų mokslininkų. Viena iš jo interesų sričių buvo religijos sociologija, religijos sąveikos su modernybe, su globalizacija.

Peter Berger nuosekliai kritikavo idėją, kad modernybė neišvengiamai lemia religingumo mažėjimą ar praradimą (sekuliarizmą). 2013 metais interneto žurnalui „Cresset“ duotame interviu mokslininkas pasakojo, kad jo studijų pradžioje, praėjusio amžiaus viduryje, tai buvo daugumos požiūris, su kuriuo sutiko ir jis. Tačiau po 20 metų studijų jis, kaip ir ne vienas kitas, priėjo išvados, jog ši teorija, nepaisant kai kurių teisingų elementų, yra klaidinga ir duomenys rodo ką kitą.

Pasaulis šiandien yra giliai religingas – kai kur religininkas kaip niekad - su dvejomis išimtimis: vakarine ir centrine Europa bei tarptautine intelektualine klase, kurios yra giliai sekuliarizuotos. Galima studijuoti kodėl taip atsitiko.

Pasak Berger, pasiekti išvadą, jog viena teorija yra klaidinga, reiškia pradėti naują mąstymo procesą. Jo nuomone, norint paaiškinti religiją šiuolaikiniame pasaulyje sekuliarizavimo teoriją reikia pakeisti kita, kurią jis pats vadina „pliuralizmo teorija“: modernybė nebūtinai lemia sekuliarizmą, tačiau būtinai lemia pliuralizmą – skirtingų pasaulėžiūrų ir vertybinių sistemų egzistavimą toje pat visuomenėje. Modernybė yra iššūkis kiekvienai religinei tradicijai, bet tai ne sekuliarizmo iššūkis. Modernybėje „Dievas nemirė“, kaip kad vieni vylėsi, o kiti bijojo.

Kodėl Europoje modernybė tapo sekuliarizmu, tirpdančiu religingumą? Peter Berger priminė savo knygą, kurioje aprašo daug priežasčių, tačiau interviu paminėjo vieną iš svarbiausių, galbūt svarbiausią, jo požiūriu: Europoje kiekviena didesnė religinė - krikščioniška tradicija, su nedidelėmis išimtimis, vystėsi kaip valstybės religija: katalikų, protestantų, ortodoksų. Kaip buvimas valstybės religija įtakoja žmonių požiūrį į religiją?

Jei Bažnyčia yra pernelyg artimai susieta su valstybe, kas kartą, kai žmonės nepatenkinti valstybe, jie nepatenkinti ir valstybės įtvirtina Bažnyčia. Tai nėra gerai Bažnyčiai, nėra gerai valstybei – dėl skirtingų, nors panašių motyvų. O Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pasukta pliuralizmo keliu. Tai nereiškia, kad visi to norėjo ir visi buvo tolerantiški: puritonai, pavyzdžiui, korė kvakerius. Tačiau kitų ir kitokių buvo tiek daug, jog buvo neįmanoma visų pakarti ar visų atversti. Taip buvo pradėtas kitoks, tolerancijos ir pliuralizmo procesas, kuris Peter Berger vertinimu „labai geras“.

Kodėl intelektualinis elitas yra sekuliaraus? JAV sociologas patikslino, kad tai dažniausiai socialinių ar humanitarinių mokslų elitas, gamtamokslių mažiau. Jo nuomone, reikėtų sekti vertybių ir pasaulėžiūrų sureliatyvinimo gija, kuri išplaukia iš literatūros, antropologijos, sociologijos ar istorijos studijų.

Tame pat interviu Peter Berger išdėstė požiūrį, kad reliatyvizmas ir fundamentalizmas yra tos pačios monetos dvi pusės. Pasak jo, prieš šimtą metų daug kur tam tikros religijos išpažinimas buvo „savaime suprantamas“ ir priklausomas nuo gimimo vietos. O šiandien dauguma turi pasirinkti, kuriai tradicijai priklausyti ir galbūt ne vieną kartą gyvenime. Kai kuriems žmonėms tai sunku, nes jiems reikia tikrumo. Tiek reliatyvizmas, tiek fundamentalizmas – kuris gali būti sekuliarus, ne vien religinis – siūlo sprendimą tokiai skausmingai netikrumo būsenai. Fundamentalizmas pažada visus teisingus atsakymus, o reliatyvizmas pasiūlo nesijaudinti dėlto, kas teisinga ir kas ne, nes viskas reliatyvu. Tai prieštaringi keliai, tačiau jų psichologinė funkcija panaši. Šioms temoms skirtoje knygoje Peter Berger užėmė vidurio kelią: pripažinti, kad gyvenime daug neužtikrintų dalykų, tuo pat metu nepripažįstant,  kad viskas, ką žinome yra neteisinga ar klaidinga. (Vatikano radijas)

2017/07/03 17:24