Aplinkraštis vyskupams dėl duonos ir vyno Eucharistijai

Liepos 8-ąją Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacija paskelbė aplinkraštį vyskupams apie duoną ir vyną, kurie yra naudojami Viešpaties Vakarienės arba Eucharistijos šventime. Aplinkraštyje primenamos jau anksčiau šiais klausimais nustatytos normos, pridedant keletą patarimų.

Aplinkraščio pirmieji adresatai yra diecezijų vyskupai, kaip „pagrindiniai Dievo paslapčių dalytojai bei viso liturginio gyvenimo jiems pavestoje Bažnyčioje tvarkytojai, skatintojai ir saugotojai“ (835 kanonas). Tad jiems priklauso atsakomybė prižiūrėti duonos ir vyno, kurie bus skirti Eucharistijai, kokybę, kaip ir kas juos paruošia.

Jei anksčiau kai kurios religinės bendruomenės rūpinosi duona ir vynu Eucharistijai, tai šiandien jų galima atrasti supermarketuose, kitose parduotuvėse, interneto parduotuvėse. Vyskupai turi užtikrinti, kad eucharistinės medžiagos tinkamumas nekeltų jokių abejonių. Tam galėtų padėti sertifikavimas. Vyskupai turi klebonams ir bažnyčių rektoriams priminti, kad jie, savo ruožtu, būtų atidūs duonos ir vyno tinkamumui Eucharistijos šventime. Vyskupas turi priminti ir pareikalauti „absoliučios pagarbos normoms“ iš gamintojų pusės.

Aplinkraštyje primenamas 924 kanonas, Romos Mišiolo bendrųjų instrukcijų 319 – 324 punktai, pačios Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacijos 2004 metų „Redemptionis Sacramentum“ nuostatos.

Duona turi būti „grynai kvietinė“, šviežia, kad nebūtų jokio pavojaus, kad yra sugedusi. Duona, kuri būtų pagaminta iš kitokių grūdų arba įdedant tiek priemaišų, kad nebebūtų galima jos vadinti kvietine duona, yra netinkama Eucharistinei Aukai. Vaisių, cukraus, medaus įmaišymas yra „sunkus piktnaudžiavimas“. Duoną eucharistijai ruošiantys asmenys turi pasižymėti tiek garbingumu, tiek mokėjimu ją paruošti.

Panašiai, vynas turi būti „natūralus, iš vynmedžio vaisių“, be priedų, nepakeistas, gerai saugomas, kad netaptų actu. „Visiškai draudžiama“ naudoti vyną, kurio kilmė ir tinkamumas kelia abejonių: Bažnyčia reikalauja užtikrintumo dėl sąlygų, nuo kurių priklauso sakramentų galiojimas. Negalima naudoti jokio kito gėrimo.

Toliau dokumente yra primenamas 2003 metų Tikėjimo Mokymo kongregacijos aplinkraščio Vyskupų konferencijų pirmininkams nuostatos dėl duonos su mažai gliuteno (glitimo) ir dėl vynuogių sulčių, jei asmuo dėl įvairių ir svarbių priežasčių negali naudoti įprastos duonos ar įprastai fermentuoto vyno.

Šiuo požiūriu rašoma, kad duona visai be gliuteno yra netinkama Eucharistijai, tačiau tinkama iš dalies be gliuteno ar tik su tiek, kiek pakanka duonai pagaminti nepridedant kitų medžiagų, nesiimant procedūrų, kurios pakeistų pačią duonos prigimtį. Vynuogių sultys, šviežios arba saugomos tokiu būdu, kuris nepakeičia jo prigimties, pavyzdžiui šaldymu, yra tinkama medžiaga Eucharistijai. Vyskupai gali leisti naudoti duoną su mažai gliuteno ar vynuogių sultis paprašius tikinčiam ar kunigui tol, kol tęsiasi situacija, kuri tokį prašymą pagrindė.

Tikėjimo Mokymo kongregacija 2013 metų laiške Kulto ir sakramentų kongregacijai taip pat yra nurodžiusi apie eucharistinės medžiagos tinkamumą ir tuo atveju, jei ji gauta iš genetiškai modifikuotų organizmų.

Paskutiniuose punktuose yra pabrėžiama, kad gaminantys ir pakuojantys duoną ir vyną Eucharistijai turi suprasti ką tai reiškia, atlikti savo darbą sąžiningai, atsakingai ir gerai. Dėl įvairių motyvų, kaip pagarbos sakralumui mažėjimas, tampa praktine būtinybe tai, kad būtų kas užtikrina eucharistinės medžiagos tinkamumą. Kaip tai padaryti, galima nuspręsti Vyskupų konferencijos lygiu: pavyzdžiui, suteikiant įgaliojimą ir įpareigojimą vienai ar daugiau religinių kongregacijų, kitai institucijai, patikrinti ar duona ir vynas Eucharistijai yra deramai gaminami, saugomi ir platinami, savo šalyje ar ten, iš kur importuojami. (Vatikano radijas)