Savaitės apžvalga (liepos 8)

Kastantas Lukėnas: 

Valstybės dieną Vilniaus arkikatedroje sakytame pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas ragino nebijoti aukotis dėl šeimos ir valstybės. Jis sakė: „Šeima yra valstybės pagrindas, todėl ir valstybė turi pareigą šeimą saugoti ir jai padėti. <…> Siekiant, kad šeimose nebūtų smurtaujama, nereikia perteklinių konvencijų. Čia padės ne politikai ir ne prievartos struktūros, o pačių tėvų pavyzdys ir ruošimas sąmoningai įsipareigoti santuokai ir šeimai“, – šiuose žodžiuose turintieji ausis galėjo išgirsti svarią ganytojo nuostatą dėl neįvardintos „perteklinės konvencijos“. Komentuodamas liturginius skaitinius arkivyskupas kvietė: „Nebijokime aukotis dėl savo artimųjų, savo šeimos ir savo valstybės. Tada ir mes kaip Abraomas patirsime nuostabių Dievo pažadų išsipildymą savo gyvenime“.

Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose Valstybės dieną meldžiamasi ne tik už Tėvynę Lietuvą, bet pagal tradiciją švenčiama drauge su latvių piligrimais. Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną buvo meldžiamasi už lietuvių ir latvių krikščionių bendras pastangas liudyti Kristų šių dienų pasaulyje.

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse Prezidentūroje valstybės apdovanojimais „Už nuopelnus Lietuvai“ pagerbti taip pat krikščioniškųjų vertybių skleidėjai. Tarp apdovanotųjų buvo LVK pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, LKMA centro valdybos pirmininkė prof. Danutė Gailienė, Betzatos bendruomenės vadovas Rimantas Ramonas.

„Lietuvos žiniose“ istorijos skiltyje nagrinėta, ką reiškė Mindaugo karūnavimas to meto Europos kontekste. Istorikas dr. Tomas Čelkys atkreipia dėmesį vis dar pasigirstančius paradoksalius požiūrius: norima didžiuotis tuo, kad buvome pagonys, tačiau tuo pačiu metu tituluotis karaliais pagal krikščioniškos Europos teisę. Istorikas pastebi, kad visuomenėje menkai vertinami karališki mūsų valstybingumo simboliai, pavyzdžiui,Vilniaus katedroje palaidoto Aleksandro Jogailaičio karališkosios valdžios ženklai.

Praėjusį sekmadienį Kaišiadorių katedroje buvo švenčiamos palaimintojo vyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio beatifikacijos padėkos Mišios. Mišių pradžioje Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas dedikavo ir pašventino naujai įrengtą Palaimintojo vyskupo ir kankinio Teofiliaus koplyčią. Mišių homilijoje vyskupas J. Ivanauskas sakė: „Atėję į palaimintojo Teofiliaus koplyčią šioje katedroje sutiksite žmogų, kuris jau danguje, kurio gyvenimas skirtas tam, kad atneštų į mūsų gyvenimą daugiau dangaus –daugiau Dievo<…>.Švento žmogaus gyvenimas nesibaigia žemėje. Bažnyčia tam ir skelbia palaimintuosius, šventuosius, kad jų misija – Dievo darbas – tęstųsi“. Iškilmingos liturgijos pabaigoje Kaišiadorių vyskupas dėkojo visiems pasirengimo beatifikacijai bendradarbiams, rėmėjams ir užtarėjams. Po Mišių aikštėje prie paminklo pal.Teofiliui Matulioniui vyko agapė ir koncertas. Buvo vaišinamasi pal. Teofiliaus pamėgtomis braškėmis, padėkos ženklan dovanotos jo mėgiamų kardelių puokštės.

Liepos-rugpjūčio „Artumos“ numeryje ses. Viktorija Plečkaitytė MVS rašo apie pal Jurgio Matulaičio beatifikacijos 30-metį ir atlaidų aštuondienį. Straipsnio pavadinimas „Reikia arkivyskupą Jurgį aplankyti“ atskleidžia dviejų mūsų tautos palaimintųjų dvasinį ryšį. Tai pal. arkivyskupo Teofiliaus Matulionio žodžiai, kuriais jis ragino pažįstamą kunigą aplankyti Marijampolėje palaidotą arkivyskupo Jurgio Matulaičio kūną. Įdomu, kad žodžiai atkurti iš KGB archyvų, pagal Šeduvoje arkivyskupo Teofiliaus bute įrengtos pasiklausymo aparatūros stenogramas.

Verta perskaityti ir kitiems pasiūlyti psichoterapeuto Gintauto Vaitoškos tekstą „Ar katalikas gali būti mokslininku“, paskelbtą portale „15 min“. Jame gerai vertinami mokytojams skirti VDU Socialinių studijų katedros lytiškumo ugdymo kursai, taip pat  apžvelgiami skirtingi požiūriai į lytiškumo ugdymo programas . Autorius pateikia iškalbingų faktų ir parodo, kad liberalusis, hedonistinis požiūris į žmogaus lytiškumą nepriimtinas ne dėl tariamo „davatkiškumo“, o vadovaujantis mokslinių tyrimų duomenimis ir sveiku protu.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje skelbiamas pokalbis su ateitininke, politikos mokslų doktorante, Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininke Emilija Pundziūte Gallois. Lietuvos jaunimo dienose ji vedė teminį užsiėmimą „Ar šiandienos diskusijose su bendraamžiais įmanoma apginti krikščionišką požiūrį“. Ji atkreipia dėmesį į visuomenėje vykstančius susipriešinimo procesus ir siūlo katalikams ne užsibarikaduoti savo teisume, bet siekti dialogo, ieškoti to, kas tikra ir vertinga.

Kupiškio Povilo Matulionio gimnazijoje pagerbtas Pasaulio tautų teisuolio vardą gavusio kunigo Felikso Eremino atminimas. Jis yra vienas iš 159 Lietuvos dvasininkų pripažintų Pasaulio tautų teisuoliais.

Praėjusį sekmadienį Kaune paminėtos garsaus partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žūties metinės. Mišias šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje aukojo Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis jėzuitas kun Gintaras Vitkus SJ. 

Liepos –rugpjūčio žurnalo „Bitutė“ numeryje pateikiamas klausimas „Kas yra laimė?“ prasmingas ne tik vaikams. Žurnale pasakojama apie neįprastą šeimą, kurioje auga devyni vaikai. Kad šie vaikai neaugtų globos namuose, viena šeima juos priėmė į savo namus. Šeimos mamai Vaivai laimė – tai gražūs santykiai tarp žmonių. (Vatikano radijas)