Karmelio Kalno Švč. M. Marija, Škaplierinė

Sekmadienį, liepos 16-ąją, Bažnyčios liturginis kalendorius mini Karmelio kalno Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Liaudies pamaldumo tradicija šią šventę vadina Škaplierine. Kaip kasmet, Karmelio Dievo Motinos šventei buvo ruošiasi jau liepos 7-ąją prasidėjusia novena. Šia proga į visus karmelitus ir karmelitiškojo dvasingumo  sekėjus laišku kreipėsi karmelitų generalinis vyresnysis tėvas Fernando Millan Romeral. Laiške, be kita ko jis priminė du garsiuosius karmelitus, kurių mirties 75-osios ir 50-osios metinės bus minimos tą pačią dieną, liepos 26-ąją. Šią dieną 1942 m. Dachau konclageryje mirė olandų karmelitas palaimintasis kun. Titas Brandsma; tą pačią dieną 1967 m. Ispanijoje mirė Dievo tarnas kun. Bartolomé Xiberta, karmelitų ordinui ir visai Bažnyčiai daug nusipelnęs teologas. Karmelitų ordino vadovas  tėvas Fernando Millan Romeral prašo visus melsti šių dviejų didžiųjų ordino ir Bažnyčios vyrų užtarimo, o tuo pačiu ir palaimintojo paskelbimo šventuoju, o Dievo tarno – palaimintuoju.

Karmelio Marijos šventė istoriškai susijusi su Palestinoje, ant Karmelio kalvos susibūrusia atsiskyrėlių bendruomene, davusia pradžią karmelitų ordinui ir su pirmiausia karmelitams būdingu atributu – škaplieriumi. Škaplierius yra karmelitų ypatingo pamaldumo Švenčiausiajai Mergelei Marijai ženklas - ant kaklo nešiojamas audeklo gabalėlis. Ordino nariams škaplierius yra abito dalis.

Karmelitai savo istoriją kildina iš pranašo Elijo laikų, taigi iš gerokai anksčiau negu krikščionybės pradžia, tačiau iš tiesų karmelitų vienuolijai pradžią davė į bendruomenę susibūrę krikščionys, kuriems regulą pačioje tryliktojo amžiaus pradžioje parašė tuometinis Jeruzalės patriarchas Albertas. Pasibaigus kryžiaus žygiams ir žlugus Palestinos krikščionių valstybei, Karmelio vienuoliai persikėlė į Europą. 1247 m. popiežius Inocentas IV patvirtino karmelitų regulą. Pasak tradicijos, 1251 m. apsireiškusi Mergelė Marija įteikė škaplierių vienam Anglijos karmelitų vienuoliui. Dievo Motina pažadėjo, kad tie, kas nešios škaplierių, nepateks į pragarą, o škaplierius bus išgelbėjimo, pagalbos pavojuje simbolis.

Po dviejų šimtų veiklos metų, jau plačiai po Europą paplitęs karmelitų ordinas buvo praplėstas ir papildytas: buvo įkurta klauzūroje gyvenančių seserų karmeličių atšaka ir vadinamasis trečiasis ordinas, tai yra pasaulietiškoji karmelitų ordino atšaka. Šešioliktojo amžiaus viduryje šv. Teresės Avilietės ir Šv. Kryžiaus Jono asketinio mokymo įtakoje karmelitų ordinas buvo reformuotas ir pasidalino į dvi pagrindines atšakas – senosios regulos karmelitus ir reformuotuosius (basuosius) karmelitus. Nuo to laiko karmelitai liudija Kristų ir kontempliatyviu gyvenimu, ir apaštališka veikla. Daug brolių, seserų ir pasauliečių karmelitų darbuosi misijose.

Karmelitų ordinas davė Bažnyčiai tokius garsius šventuosius kaip jau minėtieji Teresė Avilietė ir Kryžiaus Jonas. Karmelitė buvo šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė ir garsioji dvidešimtojo amžiaus šventoji kankinė Šventojo Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Stein.

Septynioliktajame amžiuje karmelitai pasiekė ir Lietuvą. Iki aštuonioliktojo amžiaus vidurio Lietuvoje įsikūrė keletas karmelitų ir karmeličių, priklausančių ir senos regulos atšakai, ir basųjų karmelitų vienuolynų. Šiuo metu tėra tik vienas – Paštuvos seserų karmeličių vienuolynas, atkurtas 1994 m.

Tuo tarpu Linkuvoje, kur karmelitų vienuolynas veikė nuo 1635 iki 1832 m., iki mūsų dienų yra išlikę ir kasmet labai iškilmingai švenčiami Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. Šiemetiniai Linkuvos atlaidai prasidėjo jau penktadienį, liepos 14-ąją. Jų kulminacija – sekmadienį, liepos 16-ąją minima Karmelio Kalno Švč. M. Marijos šventė. (Vatikano radijas)