Ataskaita apie Regensburgo katedros choro vaikų patirtus piktnaudžiavimus

Liepos 18 dieną nepriklausomas tyrėjas Ulrich Weber paskelbė puspenkto šimto puslapių ataskaitą apie Regensburgo katedros choro vaikų patirtus išnaudojimus ir piktnaudžiavimus. Apie šiuos piktnaudžiavimus viešai pradėta kalbėti prieš keletą metų, o prieš du metus dabartinis Regensburgo vyskupas Rudolf Voderholzer užsakė nepriklausomą ir sistemingą tyrimą, kuris aprėptų laikotarpį nuo 1945 iki 2015 metų, pažadėdamas pilną bendradarbiavimą iš savo ir dabartinės choro vadovybės pusės. Kaip konstatuojama ataskaitoje, šis bendradarbiavimas buvo skaidrus ir pozityvus.

Galima pažymėti, kad Regensburgo katedros choras, sudarytas iš berniukų ir jaunuolių, yra itin senas: jo ištakos yra dar prieš tūkstantuosius metus šalia katedros įsteigta mokykla. Kalbant apie muziką, tai didelį prestižą turinti institucija.

Chore giedantys vaikai, pagal plačiai paplitusią praktiką, nuo pat ankstyvo amžiaus buvo ugdomi specializuotame darželyje ir specialioje gimnazijoje. Didžioji dalis piktnaudžiavimų įvyko šiose įstaigose.

Pagrindiniai ataskaitos skaičiai yra tokie: 547 asmenys pateikė liudijimus apie patirtus piktnaudžiavimus vaikystėje ar jaunystėje. Tarp jų 500 atvejų liečia fizines ar kūno bausmes ir 67 atvejai susiję su mažesniu ar didesniu lytiniu išnaudojimu. Tai reiškia, kad keliasdešimt vaikų patyrė tiek fizinį, tiek seksualinį piktnaudžiavimą. Nustatyti  49 suaugusių, dažniausiai mokytojų, vardai, kurie susiję su piktnaudžiavimais. Devyni iš jų susiję su seksualiniais priekabiavimais. Kalbant apie chronologiją, daugiausia liudijimų byloja apie laikotarpį iki devintojo dešimtmečio, tad nemažai minimų asmenų jau nebėra tarp gyvųjų.

Kai kurie iš apklaustųjų savo metus chore prilygino „pragarui“ ar „konclageriui“. Tačiau šiame kontekste svarbu atsiminti dvi aplinkybes: viena, kaip ir kitų panašių mokyklų atveju, taip ir šioje itin aukštų rezultatų siekiančioje muzikos mokykloje buvo taikoma daugybės pastangų iš vaikų reikalaujanti disciplina. Antra, tik nuo septintojo-aštuntojo dešimtmečio tiek pedagogikos teorijoje, tiek praktikoje pradėta atsisakyti, o po to visai uždrausta naudoti fizines ar kūno bausmes. Tai lietė tiek bažnytinę, tiek visuomeninę erdvę Europoje. Vokietijoje vaikų kūno bausmės buvo uždraustos 1983 metais, o kriminalizuotos 1993-iaisais. Fizinių bausmių tai nepadaro teisingomis, bet leidžia vertinti adekvačiau jų intencijas.

Tyrimas apie Regensburgo katedros berniukų ir jaunuolių chorą atkreipė daugelio dėmesį ir dėlto, kad nuo 1964 iki 1994 metų jam vadovavo kun. Georgas Ratzingeris, popiežiaus Benedikto XVI brolis, šiuo metu 93 metų amžiaus. Viename 2010 metų interviu jis buvo paaiškinęs, kad rūpinosi tik vadovavimu chorui, nebuvo susijęs su vaikų gyvenimu darželyje ar gimnazijoje, informuojamas apie tai. Jis prisipažino, kad iki draudimo kelis kartus yra baudęs vaikus fizinėmis bausmėmis. Po to, kai jau buvo įsisąmoninta, kad tokia „pedagogika“ yra žalinga, jis atsiprašė tų, kuriuos užgavo.

Jėzuitas Hans Zollner, Vatikano komisijos už vaikų apsaugą narys ir Vaikų apsaugos centro Popiežiškajame Grigaliaus universitete vadovas, italų dienraščiui „Repubblica“ komentavo, jog „ataskaita yra valios dėl švaros Bažnyčios viduje nuopelnas. Tai baisūs faktai, tačiau šiandien niekas nebeturi ketinimų slėpti. (...) Kiekviena praeities klaida turi būti iškelta, aukos išklausytos, pagal galimybes, kompensuojamos. Tai vienintelis kelias ir tikiuosi, kad Regensburgo vyskupo drąsa paskatins daug kitų vietinių Bažnyčių“.

Kaip pranešė Regensburgo vyskupija, kompensacijoms numatyta, atsižvelgus į bendrą teisingumo praktiką, penkių iki dvidešimties tūkstančių eurų. Spauda cituoja buvusius choro auklėtinius: vieni kompensacijos atsisako, kiti mano, kad ji per maža, tačiau visiems svarbu, kad pagaliau jie buvo išklausyti, kad skaudūs jų gyvenimo momentai buvo iškelti į šviesą, kad buvo apgailestauta ir atsiprašyta už tai, kas vyko -  tai buvo išlaisvinanti, gydanti patirtis. Kita vertus, paties Regensburgo katedros choro pedagogika ir klimatas yra nesulyginami su tais, kurie buvo prieš kelias dešimtis metų. (Vatikano radijas)