Vatikano diplomatas: migrantuose matykime „visą“ asmenį

Migracija tapo ir bus vienu iš svarbiausių nacionalinių ir tarptautinių klausimų dar ilgą laiką. Šiam klausimui nuolatinį dėmesį taip pat skiria tarptautinės organizacijos, kurių veikloje dalyvauja ir Šventasis Sostas, aktyviai pasisakantis šio pobūdžio debatuose.

Viename iš paskutinių, Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje kongrese, arkivyskupas Ivan Jurkovič, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų būstinėse Ženevoje, galėjo dar kartą konstatuoti: „migracija tapo viena iš galingiausių jėgų, kurios teikia pavidalą mūsų socialiniam, politiniam, ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui, su pasekmėmis beveik viskam pasauliui“.

Šventasis Sostas šiame kontekste, pasak diplomato, nori dar vieną sykį pakartoti kaip svarbu išvystyti visapusišką ir integruotą požiūrį, kurio centras būtų žmogaus asmuo ir jo arba jos orumas. Tai pats geriausias kelias aptikti ir pašalinti žalingus stereotipus ir stigmatizavimą, priklausomai nuo asmeninių bei socialinių aplinkybių. Kai kalbama apie migraciją, svarbu matyti visą asmenį, o ne vien kai kuriuos pavienius aspektus.

Panašiai, sprendžiant migracijos problemas, reikia matyti jos struktūrines priežastis: skurdą, nelygybę, išnaudojimą darbe, rasizmą, persekiojimus, karą ir klimato kaitą. Migracija ir migrantų pažeidžiamumas dažnai yra tiesioginė pasekmė neįgyvendintų asmens orumo ir jo teisių apsaugos priemonių. Arkivyskupas Jurkovič taip pat perspėjo, kad asmenų skirstymas, pavyzdžiui seksualinio elgesio požiūriu, iš naujo kuria kategorijas, kurios yra apsaugomos nevienodai. Geriausia yra remtis visų asmenų vienodu orumu.

Pabrėžęs, kad sprendžiant migracijos problemas nereikia atskirti pavienių asmenų nuo jų šeimų, Vatikano diplomatas pridūrė, jog šiuo metu svarbiau ne iš naujo vardinti įsipareigojimus ir teises, o jas įgyvendinti labai konkrečiose situacijose.

*

Kitame pasisakyme toje pat konferencijoje arkivyskupas Ivan Jurkovič paminėjo „ryškų prieštaravimą“ tarp „migrantų priėmimo išsivysčiusiose ir besivystančiose ekonomikose“, ir „jų atmetimo ar priešiško, smurtingo traktavimo priimančiose visuomenėse“.

Šventasis Sostas primena, kad migrantai ne vien siekia pagerinti savo finansinę, socialinę ir politinę būklę, bet taip pat yra globalizacijos proceso žmogiškasis veidas. Jie rodo drąsą, viltį ir atkaklumą, jie gali būti taikių santykių tarp tautų įrankiais, parodydami tiesą, jog esame viena žmonių šeima.

Arkivyskupas Jurkovič paminėjo tyrimus, rodančius apie teigiamą ir pragmatišką migrantų poveikį tiek jų kilmės, tiek tranzito, tiek priėmimo šalyse, jiems patiems ir jų šeimoms. Bet pernelyg dažnai tai užtemdoma dvigubų standartų, kurie vyrauja žiniasklaidoje ir viešoje nuomonėje. O tai yra palanku neigiamų stereotipų ir apibendrinimų, išgąsčio ir nepasitikėjimo priimančioje visuomenėje plitimui.

Daug diskusijų yra apie tai, ką reiškia sveika integracija. Arkivyskupas Jurkovič citavo popiežiaus Pranciškaus žodžius, jog integracija neturi būti nei visiškas migrantų „ištirpinimas“, nei abipusė migrantų ir priimančios visuomenės izoliacija. Atvykėliai privalo gerbti juos priimančios visuomenės kultūrą ir įstatymus, tačiau ir priimanti šalis gali pripažinti ir priimti tuos dalykus, kuriuos migrantai atsineša su savimi ir kurie ją gali praturtinti. (Vatikano radijas)