Šv. Mikalojaus relikvijos grįžta iš Rusijos

Liepos 28 d. sugrįš į Barį šv. Mikalojaus relikvijos. Garsiojo šventojo relikvijos du mėnesius, nuo gegužės 22-osios buvo Maskvoje ir vėliau Peterburge, kur jas lankė dešimtys tūkstančių rusų stačiatikių. Tai buvo nepaprastas įvykis dar ir dėl to, kad keliaudamos į Rusiją, relikvijos pirmą kartą po 930 metų buvo pajudintos iš jų įprastinės saugojimo vietos, šv. Mikalojui dedikuotos bazilikos, Bario uostamiestyje, pietų Italijoje.

Nėra išlikę daug patikimų istorinių duomenų apie Mikalojaus gyvenimą, tad jo biografija remiasi krikščionių tradicijoje išsaugotais pasakojimais. Manoma, kad jis gimė Pataros uostamiestyje, pietvakarinėje Mažosios Azijos dalyje, dabartinės Turkijos teritorijoje, tarp 260 ir 280 m. Ketvirtojo amžiaus pradžioje, imperatoriaus Diokleciano krikščionių persekiojimo metais, Mikalojus buvo įkalintas, tačiau atgavo laisvę Konstantinui 313 m. panaikinus krikščionybės draudimą. Netrukus Mikalojus buvo išrinktas Miros vyskupu. Manoma, kad Mikalojus dalyvavo pirmajame visuotiniame Bažnyčios susirinkime Nikėjoje 325 m. Buvo uolus pagonybės ir krikščionių bendruomenėje gimusių erezijų priešininkas. Mirė gruodžio 6 dieną, kaip manoma, 343 m.

Grasas apie švento gyvenimo vyrą ir uolų ganytą greitai paplito po visą Mažąją Aziją. Ilgainiui atsirado ir daugybė liudijimų apie Mikalojaus stebuklus. Jis buvo laikomas vaikų, mokinių, netekėjusių merginų, jūreivių, žvejų, kvepalų gamintojų bei kalinių globėju. Iš Mažosios Azijos Mikalojaus kultas išplito visoje Bizantijos imperijoje ir pasiekė pietinę bei centrinę Italijos dalis. Didžiausią postūmį šventojo pažinimui ir populiarumui davė jo palaikų perkėlimas iš Miros į pietų Italijos uostamiestį Barį.

Turkams skverbiantis į Bizantijos teritoriją, Bario uostamiesčio gyventojai, kurių dauguma buvo jūreiviai ir žvejai, susirūpinę savo globėjo saugumu, slapta parsigabeno Mikalojaus relikvijas į savo miestą. Pasak tradicijos, tai įvyko prieš 930 metų – 1087 m. gegužės 9 d. Nuo to laiko šv. Mikalojaus relikvijos saugomos jam dedikuotoje bazilikoje, Bario senamiestyje.

Šventojo Mikalojaus figūra ilgainiui tapo gerumo, pagalbos ir džiaugsmo simboliu – „Santa Klausu“, kuris dalija dovanas vaikams. Rytų krikščionių tradicijoje išliko kiek rimtesnis šv. Mikalojaus įvaizdis. Jis yra didis užtarėjas, pagalbininkas, į kurį žmonės kreipiasi ištikti sunkumų. Dėl to ir jo relikvijų buvimas Rusijoje sulaukė didelio tikinčiųjų dėmesio. (Vatikano radijas)