Savaitės apžvalga (liepos 30)

Kastantas Lukėnas: 

Liepos pabaigoje tikinčiuosius sukvietė Kryžių kalno atlaidai. Šeštadienį Kryžių kalne švęsta Vigilija, apvaikščiotas ir apmąstytas Kryžiaus kelias. Sekmadienį nuo Šiaulių katedros vyko jau tradiciniu tapęs piligriminis žygis, švęstos Mišios ir pašventinta atnaujinta koplyčia, menanti šv. Jono Pauliaus II apsilankymą.

Antradienį palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėviškėje Kudoriškio kaime pašventintas atminimo kryžius. Alantos Šv. Jokūbo bažnyčioje, kurioje buvo pakrikštytas būsimas Palaimintasis, Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana, homiliją sakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Alantos dvaro galerijoje veikia nuotraukų, laiškų bei relikvijų paroda „Palaimintasis Teofilius Matulionis gimtinėje“: tai Vilniuje ir Kaune eksponuotų parodų ciklo „Beginklė tiesa“ tęsinys.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje paskelbta straipsnių apie kanoninį pal. Teofiliaus Matulionio paveikslą. Kritinėmis pastabomis pasidalijo dailininkas ir visuomenininkas Vaidotas Žukas, beje, populiarinantis pal. Teofiliaus atminimą minėtu parodų ciklu „Beginklė tiesa“. Jis pateikia pavyzdžių iš pastarųjų dešimtmečių hagiografijos, pagrįstos portretinių nuotraukų atvaizdais.

Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė ir tapytoja Sigita Maslauskaitė Mažylienė aptaria kanoninių atvaizdų tradiciją ir pabrėžia, kad kanoninio atvaizdo pirmiausia nedera vertinti kaip meno kūrinio, jame įžvelgtina informacija, ikonografinės programos traktatas. Menotyrininkė atkreipia dėmesį į paradoksą: religinėje dailėje reta pavyzdžių, kuriuose derėtų menas ir pamaldumas. Pasak jos, šventųjų atvaizdai – iššūkis mūsų protui, menininkų puikybei. Ji kviečia menininkus kurti ir interpretuoti, atsispiriant nuo jau turimo kanoninio atvaizdo-pasakojimo.

Mintimis apie kanoninį pal. Teofiliaus paveikslą pasidalijo ir Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Jis rašo: „Paveiksle drauge susipynusi Dievo ir žmonių istorija, dabartinė žemiškoji tikrovė ir naujas dangus bei nauja žemė (Plg. Apr 21, 1). Paveiksle teologiškai pasakojamas palaimintojo vyskupo ir kankinio gyvenimas per jo pasirinktą šūkį bei vyskupo herbą, kuriame trys kryžiai, erškėčių spygliais apjuostas Avinėlis ir užrašas Per crucem ad astra „Per kryžių į žvaigždes“. Palaimintojo figūrą supančiuose kalėjimo kamerų naruose vyskupas įžvelgia kartu ir „gyvenimo kamerų narus“, kurie žmogui tampa padėtimi, iš kurios, atrodo, neįmanoma išsivaduoti. Tačiau ant „narų“, tokios gyvenimo padėties, Teofilius išraižo sprendimo būdą – užrašą Per crucem ad astra.

Žemaičių vyskupystės įsteigimo jubiliejaus proga Telšių vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas „Bernardinai.lt“ dienraštyje paskelbė sveikinimo žodį, kuriame Žemaičių vyskupystės įsteigimą pavadino „tvirtu žingsniu į Europos tautų šeimą“: juo Žemaitija įsiliejo į Europos šalių bendrystę ir vakarietiškos kultūros tradiciją. Pasak ganytojo, Žemaičių pateiktas prašymas Bažnyčios susirinkime Konstance aiškiai paliudijo apie laisvą tautų apsisprendimo teisę ir tarptautinių sutarčių sampratos stiprėjimą.

Balandžio mėnesį paskelbtame Telšių vyskupo Jono Borutos SJ Ganytojo žodyje pabrėžiama, kad Žemaičių krikštas ir vyskupystės įsteigimas yra „Dievo gerumo apraiška“ ir pradžia tikro gyvenimo, kuris yra dovana ir malonė. Ganytojas primena, kad Dievas veikia tyliai ir pamažu, o šviesesnė ateitis priklauso ir nuo mūsų „ištikimybės tam Dievui, kuriam meilę ir ištikimybę, priimdami krikštą, prižadėjo mūsų protėviai, seneliai ir tėvai“.

Varniuose esančiame Žemaičių vyskupystės muziejuje veikia paroda „Konstanco bažnytinis susirinkimas Ulricho von Richentalio piešiniuose“ Vokiečių kronikininko piešiniai suteikia žinių ir Konstanco susirinkimo eigą, taip pat apie jame dalyvavusią Vytauto ir Jogailos delegaciją, Žemaičių atstovus.

Skelbiamas istorikės Janinos Bucevičės straipsnis „Žemaičių vyskupystės istorijos vingiai“.

„Laisvos visuomenės instituto“ komentare apžvelgiama liepos viduryje pasibaigusi Seimo pavasario sesija ir aptariami LVI komandos nuveikti darbai: dalyvavimas polemikoje dėl Vyriausybės stumiamo Stambulo konvencijos ratifikavimo; siūloma alternatyva partnerystės institutui, formuluojama nuostata dėl lyties keitimo įteisinimo.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje LVI valdybos pirmininkas politologas Vincentas Vobolevičius rašo apie pasaulyje įsigalinčią verslo stambėjimo tendenciją, nulemiančią vis didėjančią pajamų nelygybę. Paklaustas apie artimiausią Lietuvos ateitį jis reiškia viltį, kad dėl gausesnių praktikuojančių krikščionių šeimų naujosios bendruomenės išlaikys „atpažįstamą krikščionišką kvapą“. 

Kitas „Bernardinai.lt“ autorius politologas Matas Baltrukevičius rašo apie jo kartos jaunų žmonių veiduose tvyrančią kančios ir nuobodulio išraišką. Jis prisipažįsta ir pats išgyvenęs jauno „senio“ jauseną, laimei, gyvenimas apsivertė dalyvaujant Kairos rekolekcijose.

Žiniasklaidos kanalais informuojama apie ekspediciją „Misija Sibiras 17“, rugpjūčio 1-ąją jau parvyksiančią iš Irkutsko. „Delfi.lt“ portale skelbiami įspūdžiai apie apleistas kapines apskrities centre Tulūne, kurias prieš devynerius metus jau buvo tvarkiusi ankstesnė „Misija Sibiras“ ekspedicija.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje ses. Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF rašo „Apie poilsį Dieve“. Jis kviečia pasvarstyti apie poilsio prasmę ir jo netikrus pakaitalus. Pokalbiuose su jaunimu išryškėja, kad atostogos gali būti ta terpė, kai Dievui gyvenime yra laiko. Atostogos gali būti „su Dievu“ – o ne „nuo Dievo“. (Vatikano radijas)