Benediktas XV prieš 100 metų: Karas – nereikalingos žudynės

Šį antradienį sukanka 100 metų nuo popiežiaus Benedikto XV „Laiško kariaujančių tautų vadovams“, paskelbto 1917 rugpjūčio 1-ąją, laikomo vienu pagrindinių dokumentų, kuriuo remiasi vėliau ir daugeliu kitų progų pakartotas Katalikų Bažnyčios požiūris į karą kaip nepriimtiną tarpvalstybinių konfliktų sprendimo priemonę.

Popiežius Benediktas XV buvo išrinktas 1914 m. rugsėjo 3 d., taigi jau vykstant Pirmajam pasauliniam karui. Sakoma, kad konklavoje dalyvavusiems italams, prancūzams, anglams, airiams, belgams, vokiečiams, austrams ir vengrams kardinolams sunku buvo sutarti dėl visiems priimtino kandidato į Petro įpėdinius, o vos išrinkus naują popiežių, kardinolai tuoj pat išsiskirstė, vienas kitam netarę nė žodžio.

Benediktas XV ėmėsi daugybės įvairių iniciatyvų karo aukų labui. Jam pavyko pasiekti, kad jau 1916 m. daug karo belaisvių būtų paleisti namo arba perkelti į neutralią Šveicariją. Popiežius rūpinosi, kad galėtų susijungti karo išblaškytos šeimos, kad būtų aprūpinti maistu civiliai karo pabėgėliai. Nuo tų laikų iki mūsų dienų kasmet minima Pasaulinė pabėgėlių diena. Tačiau bene pats ryškiausias Benedikto XV taikdarystės aktas buvo prieš šimtą metų paskelbtas „Laiškas kariaujančių tautų vadovams“, kuriame popiežius panaudojo tuo metu daugeliui nepriimtiną apibrėžimą, kad kare nėra nieko herojiško ar patriotiško, kad karas tai ne kas kita kaip „nereikalingos žudynės“. (Vatikano radijas)