Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

Jono Vianėjaus šventė Arse

šv. Jonas Vianėjus - RV

2017/08/03 14:18

Rugpjūčio 4 d. liturginiame kalendoriuje minimas šv. Jonas Vianėjus. Arso miestelyje, pietryčių Prancūzijoje, kuriame šventasis praleido didžią dalį savo gyvenimo, šiomis dienomis vyksta šventiniai minėjimai, kuriuose dalyvauja už Bažnyčios misijas pasaulyje atsakingos Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kard. Fernando Filoni.

Ketvirtadienį kardinolas Filoni skaitė paskaitą „Arso klebonas ir Paulina Marija Jaricot – du misionieriškos Bažnyčios keliai“. Kardinolas Filoni – taip pat šv. Jono Vianėjaus šventės Mišių penktadienio rytą pagrindinis celebrantas.

Jonas Marija Vianėjus gimė 1786 m. neturtingų valstiečių šeimoje. Iki kunigystės šventimų jam teko nueiti nelengvą kelią, kupiną visokių kliūčių ir nesusipratimų. Vis dėlto, išmintingi ugdytojai sugebėjo dėmesį skirti ne vien ribotiems žmogiškiems sugebėjimas, bet visų pirma iš jo spindinčiam nepaprastam šventumui. Po abejonių, ašarų, daugybės nesėkmių, jau būdamas 29 metų kunigas Vianėjus aukojo pirmąsias Mišias. Turbūt taip pat ir dėl to šventasis Arso klebonas kunigystę suprato kaip brangiausią dovaną. Paprastoje, tačiau nepaprastai vaisingoje sielovados tarnystėje jis taip susitapatino su savo pašaukimu, jog tikintiesiems jis regimai buvo tikras Alter Christus. Šv. Jonas Marija Vianėjus labiausiai išgarsėjo kaip nenuilstantis nuodėmklausys ir dvasios tėvas. Arso parapijoje Jonas Marija Vianėjus praleido beveik visą savo kunigišką gyvenimą, 41 metus. Klausytis šventojo kunigo pamokslų ar atlikti pas jį išpažintį traukė ir paprasti žmonės, ir to metų prancūzai intelektualai. Jonas Marija Vianėjus mirė 1859 m. rugpjūčio 4 d. Popiežius Pijus X Arso kleboną 1905 m. paskelbė palaimintuoju ir Prancūzijos kunigų globėju. Popiežius Pijus XI 1925 m. jį kanonizavo, o 1929 m, paskelbė klebonų globėju.

Ketvirtadienį kardinolo Fernando Filoni paskaitoje su šv. Jonu Vianėjumi sugretinta Paulina Marija Jaricot buvo Arso klebono žemietė ir beveik bendraamžė. Ji gimė 1799 m. Lione pasiturinčio audimo manufaktūros savininko šeimoje. Visą savo gyvenimą ji skyrė maldai už misijas ir pagalbos tikėjimo skleidimo misijai organizavimu. Jos rūpesčiu buvo įkurta visą Prancūziją greit apėmusi „Tikėjimo propagavimo taryba“, kaupusi lėšas misijoms remti. Ji taip pat yra iki mūsų dienų daugelyje šalių žinomo „Gyvojo rožinio“ maldos būrelių pradininkė. Nors Jono Vianėjaus ir Paulinos Jaricot charizmos ir pasirinkti veiklos akiračiai skyrėsi, pasak kardinolo Filoni, jie abu atstovauja dviem tos pačios Bažnyčios misijos kryptims – asmeninio šventumo liudijimui bei ugdymui ir veikliam apaštalavimui bei apaštališkosios veiklos rėmimui. Paulina Marija Jaricot buvo Arso klebono dvasinė mokinė. Ypač tuo metu kai jai nesisekdavo, kai susidurdavo su aplinkinių nesupratimu, kai pati imdavo abejoti savo veiklos prasmingumu, palaikymo ir paramos sulaukdavo iš savo nuodėmklausio ir patarėjo šv. Jono Vianėjaus.

Nors Paulinos Marijos Jaricot darbai susilaukė pripažinimo ir įvertinimo, ji pati dar nėra pasiekusi altorių garbės. Jos beatifikacijos byla buvo pradėta 1930 m., o 1963 m. buvo  pripažintos herojiškos dorybės ir suteiktas jai Garbingosios Dievo tarnaitės vardas. (Vatikano radijas)

2017/08/03 14:18