Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia Lietuvoje

Savaitės apžvalga: „Marijos atvaizdams vis dar tenka konkuruoti“

Savaitės apžvalga - RV

2017/08/12 15:04

Savaitės apžvalga (rugpjūčio 12 d.)

 

Rugpjūčio 15 d., švęsime Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Žolinės) iškilmę. Šią dieną bažnyčiose šventinami derliaus vaisiai ir žolynai. Artėjant vienai didžiausių Katalikų Bažnyčios švenčių, ir žiniasklaida padeda tikintiesiems ruoštis šiai iškilmei, kreipdama dėmesį į Švč. Mergelės Marijos kultą. „Lietuvos žiniose“ paskelbtoje publikacijoje „Marijos atvaizdams vis dar tenka konkuruoti“ žurnalistė Jūratė Mičiulienė  kalbina Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto direktorę dr. Tojaną Račiūnaitę ir dailėtyrininkę, tapytoją, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorę dr. Sigitą Maslauskaitę-Mažylienę apie pamaldumą Marijai, kurios dangun ėmimo diena siejama su Žoline, bei apie pačius svarbiausius, garsiausius jos atvaizdus Lietuvoje. Žvelgiant į Lietuvos religinės dailės paveldą, Marijos paveikslai užima išskirtinę vietą. Tai gausiausias ikonografinis tipas, išskirtinis atvaizdų blokas. Tačiau kurį Marijos paveikslą Lietuvoje galime laikyti garsiausiu? „Oi, Marijos labai konkuruoja. Aš, kaip vilnietė, sakyčiau, kad garsiausias Dievo Motinos paveikslas yra Trakuose. Kauniečiai ar kitos Lietuvos dalies gyventojai pirmenybę teiktų Šiluvos Marijai. Tarp šių dviejų atvaizdų tikrai vyksta konkurencija. Istorija žino įvairių to pasireiškimo atvejų: tai viena, tai kita Marija savotiškai ir supyksta, ir nori atkreipti į save dėmesį“, - pasakoja S. Maslauskaitė-Mažylienė


Vilniaus arkivyskupijos svetainėje taip pat skelbiama informacija apie Žolinės iškilmės Mišias bei Žolinių procesiją Trakuose.

Apie tai, kaip Pivašiūnai ruošiasi Žolinės atlaidams, rašo Lietuvos radijo ir televizijos interneto portalas. Čia tikimasi sulaukti apie 30–40 tūkst. tikinčiųjų. Maldininkus į žinomiausią Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovę traukia stebuklingas Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas. 1988-aisiais per Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius per visus bažnyčios gaisrus išlikusį malonėmis garsėjantį paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis. Jam suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą, primenantį Marijos artumą ir globą, sovietmečio persekiojimus išgyvenusiai ir naujus iššūkius sutinkančiai Lietuvos Bažnyčiai.

Vidaus reikalų ministerijai perduota apleista Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia Vilniaus centre, Savičiaus gatvėje. Numatoma bažnyčią renovuoti, sukurti multifunkcines erdves, skirtas pareigūnų, tarnautojų mokymams ir sielovadai, meninėms iniciatyvoms. Šią žinią paskelbė dauguma šalies portalų. Idėjos iniciatorius policijos kapelionas Algirdas Toliatas tikisi bendruomenės idėjų, kaip įprasminti bažnyčią. Pastatas iki šiol priklausė Švietimo ir mokslo ministerijai. Tai vienintelė Vilniuje vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus bažnyčia, turinti tik vieną bokštą – labai retas reiškinys vėlyvajam barokui. Įvairiais tarpsniais ji priklausė katalikams, stačiatikiams. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčios interjeras sunaikintas, ji buvo paversta sandėliu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, bažnyčia vėl perduota katalikų bendruomenei, bet nebuvo tvarkoma.

Interneto portalas „Bernardinai.lt“ publikavo Irenos Petraitienės straipsnį, kad M. Valančiaus veikalas „Žemaičių  vyskupystė“ – tikra XIX a. sensacija. Sukanka 170 m., kai 1847-aisiais Varnių kunigų seminarijos rektorius kun. Motiejus Valančius (vyskupas) pirmą kartą lietuviškai parašė istoriografinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“, įrodydamas, kad ir lietuvių kalba gali būti mokslo kalba.

Kita žinia, pasiekianti Palaimintojo Teofiliaus Matuliono metais – Sankt Peterburgo Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, Rusijoje, atidengta ir pašventinta lenta palaimintajam arkivyskupui Teofiliui Matulioniui atminti, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Jis 1910–1929 metais buvo šios bažnyčios statybos organizatorius bei parapijos klebonas.

Paskirta nauja Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorė, skelbiama Vilniaus arkivyskupijos kurijos svetainėje. Nuo rugpjūčio 9 d. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktoriaus pareigas pradeda eiti Daiva Kanevičienė.  (Vatikano radijas)

2017/08/12 15:04