Vidudienio malda: meilė žadina tikėjimą. Malda už teroro aukas

Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Pranciškus komentavo dienos Evangelijos skaitinį apie Jėzaus susitikimą su moterimi kanaaniete, svetimšale žydams. Moteris Jėzaus, kuris yra pakeliui į Tyro ir Sidono sritį, maldauja išgydyti dukterį, kurią „baisiai kankina demonas“. Viešpats iš pradžių, rodos, nenori išklausyti šio skausmo šauksmo, įsikiša mokiniai, kurie ją užtaria. O ir motina nepraranda drąsos, susidūrusi su Jėzaus laikysena, toliau primygtinai kartoja savo prašymą.

Šios moters vidinės jėgos, - sakė popiežius Pranciškus, - leidžiančios įveikti kiekvieną kliūtį, reikėtų ieškot jos motiniškoje meilėje ir pasitikėjime, kad Jėzus gali išpildyti jos prašymą. Ir tai man primena moterų stiprybę. Su savo tvirtumu jos pasiekia didelių dalykų. Daug jų pažįstame. Galime sakyti, kad tai meilė žadina tikėjimą, o tikėjimas, savo ruožtu, tampa meilės apdovanojimu. Stipri meilė savo dukrai moterį paskatina sušukti: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau!“ Ištvermingas tikėjimas Jėzumi jai leidžia nenuleisti rankų ir po pirminio atsisakymo: ji „puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!““.

Ir galiausiai Jėzus lieka nustebintas, sužavėtas tokio pagonės moters tikėjimo atkaklumo. Ir tada sutinka: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“, tą pačią akimirką dukrai pasveikstant. Šią nuolankią moterį Jėzus parodo kaip nepalaužiamo tikėjimo pavyzdį.

Jos atkaklumas prašant Kristaus įsikišimo mums yra paskata neprarasti drąsos, nenusivilti, kai esame prislėgti sunkių gyvenimo išbandymų. Viešpats nenusisuka į kitą pusę nuo mūsų poreikių ir jei kartais atrodo nejautrus mūsų pagalbos prašymams, tai tam, kad išbandytų ir sutvirtintų mūsų tikėjimą. Mes turime nenustoti šaukti, kaip toji moteris: „Viešpatie, padėk man! Viešpatie, padėk man!“ – atkakliai ir drąsiai. Tokios drąsos reikia maldoje.

Šis evangelinis epizodas, - tęsė Šventasis Tėvas, - mums leidžia suprasti, kad visi turime augti tikėjime ir stiprinti savo pasitikėjimą Jėzumi. Jis gali padėti atrasti savo kelią, kai eidami pametame kompasą, kai takas nebėra tiesus, bet tampa sunkiai įveikiamas, kai sunku išlaikyti įsipareigojimus. Svarbu kasdien maitinti savo tikėjimą, per atidų Dievo Žodžio klausymąsi, per sakramentų šventimą, per asmeninę maldą, šaukiantis „Viešpatie, padėk“, per konkrečią meilę artimui.

Patikėkime save, - paragino popiežius savo klausytojus, melsdamas ir Dievo Motinos užtarimo, - Šventajai Dvasiai, kad padėtų būti ištvermingais tikėjime. Dvasia tikinčiųjų širdyse paskleidžia drąsą, mūsų gyvenimui ir mūsų krikščioniškam liudijimui suteikia įtikinimo jėgos, padrąsina įveikti nepasitikėjimą Dievu ir abejingumą broliams.

* * *

Po Viešpaties Angelo maldos popiežius Pranciškus dar kartą šiomis dienomis paminėjo terorizmą. Nors žiniasklaidoje daugiausia kalbėta apie ataką Ispanijoje, bet ji nebuvo vienintelė.

Brangūs broliai ir seserys, širdyje nešame skausmą dėl visų teroro aktų, kurie pastarosiomis dienomis kainavo daug gyvybių Burkina Faso, Ispanijoje ir Suomijoje. Meldžiame už visus žuvusius, už sužeistuosius ir jų šeimas, maldaujame Viešpatį, gailestingumo ir taikos Dievą, išlaisvinti pasaulį nuo šios nežmogiškos prievartos. Melskime kartu tyloje ir, vėliau, Dievo Motiną, - sakė Pranciškus pakvietęs dar kartą sukalbėti „Sveika, Marija“ maldą. (Vatikano radijas)