Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia pasaulyje

JAV vyskupų konferencija įkūrė komisiją prieš rasizmą

Antirasistinė manifestacija JAV - REUTERS

2017/08/24 16:28

„Neseni įvykiai parodė kokia apimtimi rasizmo nuodėmė dar kankina mūsų visuomenę“, rašoma JAV katalikų vyskupų konferencijos pranešime, kuriame nurodoma apie komisijos prieš rasizmą sukūrimą. Šios komisijos, kuriai vadovaus vyskupas jėzuitas George Murry iš Ohajo, paskirtis bus nagrinėti rasizmo nuodėmę ir ieškoti sprendimų. Artimiausiu metu bus surinktas komiteto personalas ir parengta programa, o už kelių mėnesių numatoma paskelbti dokumentą apie rasizmo nuodėmę.

„Neseni įvykiai“, apie kuriuos užsimena JAV vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Daniel Di Nardo, nutiko Šarlotsvilio mieste, Virdžinijos valstijoje. Miesto valdžia nutarė pašalinti garsaus Amerikos pilietinio karo generolo Roberto Lee, kuris kovojo vergovę rėmusių konfederatų pusėje, statulą. Tam pasipriešino atvirai rasistinės ir neonacistinės grupuotės. Nesėdėjo rankų sudėję ir antirasistiniai judėjimai. Kilo didelė įtampa, kuri baigėsi drama: nacistinėm idėjoms simpatizavęs vaikinas įvažiavo į priešininkų manifestaciją, nužudydamas vieną jauną moterį ir sužeisdamas dar keliolika žmonių. Šis įvykis į ginčus įtraukė visą visuomenę, žiniasklaidą ir politiką. Nuošalyje negalėjo likti ir katalikų Bažnyčia.

Komiteto prieš rasizmą įsteigimas toli gražu nereiškia, kad katalikų Bažnyčia Jungtinėse Valstijose tik dabar pamatė rasizmo problemą, bet greičiau tai, kad reikia papildomų ir tikslingesnių pastangų kovojant prieš šį reiškinį.

Nors JAV pilietinis karas buvo laimėtas vergovės panaikinimo šalininkų, prireikė dar beveik šimto metų, XX amžiaus septintojo dešimtmečio, kol visoje šalyje juodaodžių teisės buvo pilnai sulygintos su baltųjų teisėmis. Bet, kaip gerai žinoma, socialiniai nusistatymai yra gajūs, jie veikia iki šiol.

Jungtinių Valstijų vyskupų konferencijos pareiškime užsimenama apie ankstesnius pareiškimus rasizmo klausimu. 1943 metų JAV katalikų vyskupų kasmetiniame susitikime buvo pareikšta, kad juodaodžiai turi turėti lygias politines teises ir lygias ekonomines bei socialines galimybes.

1958 metais vyskupai paskelbė kitą dokumentą, „Rasinė diskriminacija ir krikščioniška sąžinė“, kuriame dar kartą tvirtai pareiškė, jog rasinė lygybė yra tiek konstitucinio teisingumo, tiek krikščioniškos pasaulėžiūros principas. „Mes tikimės, kad didžioji dauguma mūsų baltųjų piliečių pamatys, kaip mūsų spalvotieji piliečiai įgyja pilnas teises, duotas Dievo ir visko Kūrėjo, garantuotas mūsų tautos demokratinės tradicijos“, rašo vyskupai, kritikuodami nelygybę ir atskirumą tarp baltųjų ir juodųjų. Jie pabrėžia, kad krikščioniško tikėjimo prigimtis yra „universali“, kaip ir Dievo meilė visiems žmonėms, nepriklausomai nuo rasės ir kilmės. Nekrikščionys gali laikytis tos pačios nuostatos remiantis prigimtiniu moraliniu įstatymu.

Tame pat tekste numatoma, kad realizuoti lygių teisių ir lygių galimybių principą „bus nelengva tarp aistrų ir nesusipratimų. Prireiks drąsos. Bet rami ir ištverminga drąsa visada buvo ištikimo Kristaus sekėjo požymis“. Šie žodžiai buvo toliaregiški, Jungtinių Valstijų vyskupai dar ne kartą turėjo sugrįžti prie rasizmo temos. Tarp svarbesnių pareiškimų galima paminėti 1968 metais paskelbtą ilgą dokumentą „Nacionalinė rasinė krizė“, praėjus vos trims savaitėms po juodaodžio pastoriaus, žmogaus teisių aktyvisto Martino Lutherio Kingo nužudymo. Šiame dokumente kritiškai pažymima, kad ir tarp katalikų yra rasistinių nusistatymų.  

1979 metais JAV vyskupai dar kartą pasisakė apie prie rasizmo problemą laiške „Mūsų broliai ir seserys“. Jis pradedamas pareiškimu, kad „rasizmas yra blogis, kuris atspariai įsitvirtinęs mūsų visuomenėje ir Bažnyčioje. Nepaisant regimos pažangos ir reikšmingų pokyčių per pastaruosius du dešimtmečius, rasizmo tikrovė išlieka“, priduriant, kad rasizmas yra viena iš didžiųjų skurdo šaknų, o jo apraiškas patiria ir ispanakalbiai, indėnai ar azijiečiai. „Atsimindama apie pareigą užstoti tuos, kurie alksta ir trokšta teisingumo, Bažnyčia negali nutylėti apie rasinį neteisingumą visuomenėje ir savo pačios struktūrose“. Toliau tvirtinama, kad „rasizmas yra nuodėmė: nuodėmė, kuri skaido žmonijos šeimą, užtemdo dalies šeimos narių panašumą į Dievą, pažeidžia pamatinį žmogišką orumą tų, kurie pašaukti būti to paties Tėvo vaikais. Rasizmas yra nuodėmė, kuri sako, kad kai kurios žmogiškos būtybės savaime viršesnės ir kitos savaime menkesnės dėl rasės“. O tai yra Kristaus mokymo neigimas. Šiame dokumente išvardijama eilė vidinių ir praktinių rekomendacijų.   

Nemažai su rasizmo klausimu susijęs 1984 metų dešimties juodaodžių katalikų vyskupų paskelbtas laiškas „Ką mes matėme ir ką girdėjome“. Praeityje netrūko pavienių vyskupų deklaracijų prieš rasizmą, ne viena paskelbta ir po Šarlotsvilio įvykių. (Vatikano radijas)

2017/08/24 16:28