2017-08-26 16:04:00

Popiežius: Čenstakavos šventovėje plaka Motinos širdis


Popiežius Pranciškus pasveikino Lenkijos Čenstakavos šventovėje šeštadienį vykusių Švč. M. Marijos paveikslo vainikavimo 300 metų sukakties iškilmių dalyvius. Jubiliejaus Mišioms vadovavo apaštališkasis nuncijus Lenkijoje arkivysk. Salvatore Pennacchio, koncelebravo dauguma Lenkijos vyskupų, o homiliją sakė primas, Gniezno arkivyskupas Wojciech Polak.

Popiežius Pranciškus savo sveikinime, kurio įrašas buvo perduotas šeštadienį vykusių iškilmių dalyviams, Čenstakavos šventovę pavadino Lenkijos širdimi. Tai reiškia, kad Lenkija turi Motinos širdį, kad visas gyvenimas vyksta pagal Dievo Motinos širdies plakimą. Jūs esate įpratę viską patikėti jos globai – praeitį, dabartį ir ateitį, savo asmeninio gyvenimo ir visos šalies džiaugsmus ir rūpesčius. Ir tai labai prasminga, sako popiežius ir primena, jog ir jis tai padarė praėjusiais metais, kai kartu su lenkais tikinčiaisiais stovėjo priešais Čenstakavos Marijos paveikslą ir jos užtarimui pavedė tai ką jis pats ir tą akimirką su juo buvę maldininkai turėjo savo širdyse. Popiežius šia proga dėkoja Dievui, kad galėjo pernai kaip piligrimas atvykti į šią šventovę ir dalyvauti Lenkijos krikšto 1050 metų sukaktyje.

Šiandien jūs susibūrėte minėdami kitą labai svarbią sukaktį, - sakė Pranciškus Lenkijos katalikams. Prieš tris šimtus metų popiežius leido Čenstakavos Marijos su Kūdikiu, jūsų Karalienės, paveikslą papuošti karūnomis. Didelė garbė turėti savo karaliene Tąją, kuri yra Angelų ir Šventųjų Karalienė, kuri karaliauja dangaus garbėje. Dar daugiau džiaugsmo teikia žinojimas, kad ši Karalienė yra Motina, kad galime ją kaip motiną mylėti. Marija nėra tolima Karalienė; ji sėdi soste, bet tuo pat metu yra Motina, apkabinusi Kūdikį, o su juo ir visus savo vaikus. Ji yra mums artima Motina, neišleidžianti mūsų iš savo akių. Ji yra geroji Motina, vedanti mus už rankos gyvenimo kelionėje.

Linkiu, - sakė popiežius, - kad visi tai pajustumėt švęsdami šį iškilmingą jubiliejų. Jis tebūna proga pajusti, kad nesame našlaičiai, kad nė vienas žmogus pasaulyje nėra našlaitis, kad visi turime Motiną, kuri yra nepralenkiamo gerumo Karalienė.

Čenstakavos Marijos šventovės istorija siekia keturioliktąjį amžių. Šią teritoriją valdęs kunigaikštis Vladislovas 1382 m. pasikvietė iš Vengrijos vienuolius paulinus -  Šv. Pauliaus atsiskyrėlio ordino narius – ir juos įkurdino ant vadinamojo Šviesiojo Kalno (lot. Clarus Mons, lenk. Jasna Góra). Šiuo vardu dažniausiai ir vadinama Čenstakavos Marijos šventovė. Tas pats kunigaikštis Vladislovas po poros metu vienuoliams padovanojo Marijos su Kūdikiu paveikslą. Pasak legendos, šį Marijos atvaizdą Jeruzalėje nutapęs evangelistas šv. Lukas.

Čenstakavos šventovė greit tapo svarbia Dievo Motinos gerbimo vieta ir piligrimysčių iš visos Lenkijos tikslu. Šventovė taip pat labai glaudžiai suaugo su lenkų tautos ir valstybės istorija. Kaip ypatingas patriotinis žygdarbis iki mūsų dienų minima vienuolyno gynyba nuo švedų kariuomenės 1655 m. Vienuolynas išgyveno ir kelias kitas apgultis, buvo paverstas tvirtove, juosiama iki mūsų dienų išlikusių aukštų gynybinių sienų.

Popiežiui Klemensui XI leidus ir palaiminus karūnas, Čenstakavos Marijos paveikslas buvo vainikuotas 1717 m. rugsėjo 8 d. Vainikavimo iškilmėje prieš tris šimtmečius dalyvavo apie 200 tūkst. žmonių. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.