Popiežius: Jėzaus rankose kiekvienas tampa brangus

Popiežius sekmadienį per Vidudienio maldos susitikimą kalbėjo apie kiekvieno kataliko vietą ir misiją būti Jėzaus statomos Bažnyčios gyvais akmenimis. Bažnyčia tai bendruomenė, kurioje šiandien niekas negali jaustis nereikalingu. Kad ir kokie būtume maži, esame Viešpaties meilės paverčiami gyvais akmenimis. Šitaip Bažnyčioje turime vietą ir misiją, sakė popiežius.

Šventasis Tėvas kalbėjo prisimindamas sekmadienio Evangelijos pasakojimą apie Jėzaus mokiniams užduotą klausimą „O kuo jūs mane laikote?“ ir Petro atsakymą, Dievo įkvėptą, kuris patvirtino Viešpačiui, jog „dėka Tėvo suteiktos tikėjimo malonės“, jis yra tvirtas pamatas, ant kurio Viešpats gali statyti savo Bažnyčią.

Šį pasakojimą iš Mato evangelijos Šventasis Tėvas pavadino raktiniu Jėzaus kelionėje su mokiniais, nes panorėjo ištirti kiek subrendęs jų tikėjimas į jį. Tėvas pirmajam iš mokinių apreiškia tikrąją Jėzaus tapatybę, Petras visai nuoširdžiai atsako: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“. Iš šio atsakymo Viešpats supranta, kad „dėka Tėvo suteiktos tikėjimo malonės“, yra tvirtas pamatas, ant kurio jis gali statyti savo Bažnyčią.

Jėzus šiandien nori ir su mumis toliau statyti savo Bažnyčią. Jos pamatas tvirtas, nors netrūksta plyšių, kuriuos reikia nuolat taisyti. Nuolat!, pridūrė popiežius. Bažnyčią visą laiką reikia reformuoti ir taisyti, taip kaip Pranciškaus Asyžiečio laikais. Mes tikrai nesijaučiame kaip uolos, o tik kaip maži akmenys. Tačiau nei vienas mažas akmuo nėra nenaudingas, o priešingai, Jėzaus rankose tampa brangus net pats mažiausias: Jis jį paima, meilingai apžiūrinėja, apdoroja Šventosios Dvasios galia ir pastato į teisingą vietą, kuri numatyta nuo amžių ir kurioje jis gali būti naudingiausias statybai. Kiekvienas iš mūsų yra mažas akmuo, tačiau Jėzaus rankomis dalyvauja Bažnyčios statyme. Ir kiekvienas, kad ir kokie maži būtume, esame „gyvi akmenys“, nes kai Jėzus paima į rankas savo akmenį, jis jį paverčia savu, jį padaro gyvą, pilną gyvastingumo, kupiną Šventosios Dvasios veikimo, sklidiną Jo meilės gyvenimo. Šitaip Bažnyčioje turime vietą ir misiją, nes Bažnyčia yra gyvenimo bendruomenė, sudaryta iš daugelio skirtingų akmenų, sudarančių vientisą pastatą brolystės ir bendrystės ženklu.

Apmastydamas 21 eilinio sekmadienio Mišių Evangeliją popiežius taip pat aptarė Petro ir jo įpėdinystės vaidmens svarbą Bažnyčioje. Jėzus norėjo, kad jo Bažnyčia turėtų regimą bendrystės centrą Petro asmenyje. Petras – sakė popiežius, irgi nėra didelis akmuo, jis mažas akmuo, tačiau pakeltas Jėzaus, Petras tampa bendrystės centru. Taip pat visi, kurie jį seks pirmumo atsakomybės įpėdinystėje, nes nuo pat pradžios ji buvo tapatinama su Romos, miesto, kuriame Petras ir Paulius liudijo iki kraujo praliejimo, vyskupais.

Popiežius kvietė pasikliauti Marijos, Apaštalų karalienės, globa; Marija buvo kartu su apaštalais kai ant jų nužengusi Šventoji Dvasia juos vertė išeiti ir skelbti, jog Kristus yra Viešpats. Mūsų Motina tepalaiko pastangas siekti pilnutinės vienybės ir bendrystės, dėl kurių Kristus ir apaštalai meldėsi ir atidavė gyvybes. (Vatikano radijas)