Popiežiaus kelionės į Mianmarą ir Bangladešą ženklų simbolizmas

Oficialiai pranešus apie popiežiaus Pranciškaus kelionę šių metų lapkričio pabaigoje į Mianmarą ir Bangladešą, buvo paskelbti ir šios kelionės logotipai. Iš pirmo žvilgsnio šie logotipai gali atrodyti labai paprasti, tačiau iš tiesų juose yra daug simbolinių prasmių, kurios kalba tiek apie popiežiaus kelionę, tiek apie jo lankomą šalį.

Vizito Mianmare logotipas grafiškai vaizduoja širdį, o Bangladeše balandį, tai du visuotinai paplitę simboliai, gerai suprantami tiek krikščioniškoje, tiek bendroje pasaulio kultūroje.

Mianmaras yra budistinės tradicijos kraštas. Meilė, kurią simbolizuoja širdis, yra tas pamatas tiek krikščionims, tiek budistams, kuriuo remiantis jie gali vienas kitą pripažinti ir priimti. Širdies forma yra sudaryta iš dviejų kaspinų. Kairysis kaspinas yra trispalvis, geltonos, žalios ir raudonos spalvos, o dešinysis dvispalvis, geltonos ir baltos. Tai, atitinkamai, Mianmaro ir Šventojo Sosto valstybinių vėliavų spalvos. Širdies viduje yra stilizuotas Mianmaro geografinis pavaizdavimas, kurio kontūrai taip pat daugiaspalviai. Tuo norėta priminti, kad Mianmaras iš tiesų įvairialypis: čia sugyvena aštuonios didesnės ir 135 mažesnės etninės grupės, su savo dialektais ir kultūra. Kitoje širdies pusėje yra popiežiaus Pranciškaus, nuo kurio rankos kyla baltas balandis, atvaizdas. Tai byloja, kad popiežius atvyksta kaip taikos šauklys. Šio atvaizdo žinią sustiprina ir virš širdies užrašytas kelionės šūkis, „meilė ir taika“. Nes, krikščioniškoje perspektyvoje, tikra taika remiasi meile, yra pastatyta ant meilės. Meilė yra taikos kelias. Tokia yra ideali popiežiaus kelionės intencija – stiprinti meilę ir taiką. Ją geriau suprasime atsimindami, kad tik prieš keletą metų Mianmare galių atsisakė karinis socialistinis režimas, o šalies demokratizavimas – politiškai, kultūriškai, religiškai – nėra lengvas darbas.

Vizito Bangladeše logotipo pagrindinė figūra yra stilizuotas, sparnus viršun išskleidęs balandis. Jo kontūrams nubrėžti pasinaudota žalia, raudona ir geltona spalvomis, kurios yra paimtos iš Bangladešo ir Šventojo Sosto oficialių vėliavų. Šių spalvų kombinacija vienoje figūroje išreiškia ilgus ir draugiškus santykius tarp jų, atsimenant ir tai, kad Šventasis Sostas, 1971 metais, buvo vienas iš pirmųjų, pripažinusių Bangladešo politinę nepriklausomybę.

Šalia balandžio figūros yra įkomponuotas užrašas „harmonija ir taika“, anglų ir Bangladešo kalbomis. Pastarasis užrašas yra mėlyna spalva. Šioji Bangladeše tradiciškai naudojama užrašant taikos simbolį, ji taip pat simbolizuoja krašto vandenis. Žodis „harmonija“, ypač tarp etninių ir religinių grupių, yra svarbus tiek politikos nuostatose, tiek Bangladešo žmonių mentalitete. Nors 90 procentų šalies gyventojų yra musulmonai, ne vienas keliautojas yra pastebėjęs harmoningą sugyvenimą su induistų, budistų ir krikščionių mažumomis. Taika ir harmonija yra tai, ko tikimasi iš ateities Bangladeše, tai, ką turi atnešti vieninga žmogiška ir dvasinė pažanga.

Popiežius Pranciškus į Bangladešą nori atvykti kaip tokios harmonijos ir taikos rėmėjas, skelbėjas ar ambasadorius. Tai išreiškia ir pats taikos paukščio simbolis. Galima pridurti, kad šio simbolio spalvotumas taip pat skirtas perteikti linksmumą, nuotaikingumą: idealiai popiežiaus vizitas taps džiugia švente nedidelei katalikų bendruomenei, bet taip pat visai šaliai.

Taikos paukščio figūroje taip pat matome kryžių, kuris tarsi išauga iš vandens lelijos. Šioji yra nacionalinis šalies simbolis. Ji taip pat išreiškia harmoniją tarp krašto religijų ir kultūrų: žiedlapiai yra harmoningai susieti viename žiede. Bangladešo krikščionims lelija taip pat siejasi su gyvenimu, su viltimi, su tikėjimo gyvybingumu. Paukščio ir lelijos figūros kartu simbolizuoja visą žemę, „mūsų bendrus namus“, kaip rašoma Pranciškaus enciklikoje „Laudato Sì“. Kryžiaus simbolis išreiškia Kristaus buvimą ir Dievo meilę žmonijai. (Vatikano radijas)