Pauliaus VI kelionę į Kolumbiją temdė invazija Čekoslovakijoje

Popiežius Pranciškus netrukus atvyksta į Kolumbiją, kuri bus dvidešimtoji apaštališkoji kelionė pontifikate ir jau penktoji į Lotynų Ameriką. Kelionė prasidės trečiadienį, rugsėjo 6 ir tęsis 5 dienas iki rugsėjo 11 dienos. Kartu tai bus trečioji popiežių kelionę į Kolumbiją. Pirmasis popiežius aplankęs Kolumbiją buvo pal. Paulius VI prieš beveik penkis dešimtmečius, 1968 metais. Paulius VI, popiežius pradėjęs apaštališkąsias keliones į visus žemynus, jau buvo aplankęs Artimuosius Rytus, Aziją, Europą ir šiaurės Ameriką. Po kelionės į Lotynų Ameriką, apsilankė Afrikoje ir Okeanijoje; tapo pirmuoju popiežiumi, aplankiusiu visus pasaulio žemynus.

Grįžęs iš Bogotos į savo vyskupiją, į Romą 1968 metų rugpjūčio 25 dieną, Paulius VI bene pirmą kartą prasitarė, jog „pasaulis tampa popiežiaus apaštališkųjų vizitų tikslu“. Tai patvirtino jo įpėdiniai, visų pirma šv. Jonas Paulius II, per daugiau kaip dvidešimt šešerius metus aplankęs šimtus kraštų, sutikęs šimtus milijonų visų tautybių ir tikybų žmonių visame pasaulyje.

Istorinė pal. Pauliaus VI apaštališkoji kelionė į Kolumbiją 1968 metais sutapo su Prahos pavasario žiauriu numalšinimu. Išvykdamas į Kolumbiją, Paulius VI su karčiu nusivylimu ir rūpesčiu minėjo įvykius Čekoslovakijoje. Išvykdamas sakė, kad yra pasiryžęs kad ir tuoj pat atsisakyti šios kelionės, jei sužinotų, kad galėtų sustabdyti blogėjančią padėtį. Sugrįžęs į Romą Paulius VI  sielojosi, jog „įvyko tai, kas atrodė nebeįmanoma: buvo sukrėsti tarptautinės tvarkos principai, vėl leista, kad ginklų prievarta ir bauginimai nulemtų valstybių santykius, rimtai pažeista Čekoslovakijos nepriklausomybė ir nacionalinis orumas, pagrasinta kitų kraštų saugumui, tautos pilietiniam gyvenimui primesta svetimųjų valia, policinis košmaras padidino psichologinę įtampą“. Popiežius Paulius VI pasisakė esąs „rimtai susirūpinęs įvykiais Čekoslovakijoje, sukėlusiais rūpestį ir baimę visur laisvajame civilizuotame pasaulyje“.

Tačiau Paulius VI nukeliavo į Kolumbiją pagal programą ir sugrįžo kupinas kelionės, kurią pavadino „eucharistine piligrimyste“, įspūdžių, kuriais pasidalino su Romoje jį pasitikusiais dvasininkais ir maldininkais, Vatikano ir Italijos atstovais. Popiežius sakė, kad visą laiką jautė Bažnyčios dvasinį dalyvavimą jo apaštališkojoje kelionėje į Kolumbiją, ypač pagrindiniuose momentuose Bogotoje: per Tarptautinį eucharistinį kongresą ir Antrąją Lotynų Amerikos vyskupų generalinę asamblėją.

Paulius VI, apžvelgdamas kelionę į Kolumbiją, sakė, kad tikinčiųjų bendruomenės dvasinį dalyvavimą ypatingu būdu jautė eucharistianiame kongrese „ten, kur visa Bažnyčia šlovindama giesmėmis adoravo Švenčiausiame Sakramente esantį gyvąjį Kristų“, taip pat antrajame žemyno episkopato susitikime, „ten, kur viso žemyno vyskupai susirinko tarsi į naują Paskutinės Vakarienės menę, kad apsvarstytų kaip kuo plačiau ir veiksmingiau skelbti išganingą Dievo Karalystės žinią“. Nemažiau Paulius VI jautė dvasinę bendrystę kai susitikimuose su darbo ir kultūros pasaulio atstovais iš naujo priminė Bažnyčios socialinės doktrinos žinią apie pagarbą žmogaus asmeniui, jo kilnumą, laisvę, pažangą ir taiką.

Apaštališkoji kelionė į Kolumbiją, įvykusi dramatiškų įvykių Europoje metu, popiežiui Pauliui VI buvo patvirtinimas, jog Bažnyčios veikla pasaulyje tikrai atneša guodžiančius vaisius sielų gerovei, tautų tarpusavio supratimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Po pusės amžiaus nuo istorinės kelionės popiežius Pranciškus atvysta į Kolumbiją sekdamas pal. Pauliaus VI pėdomis. (Vatikano radijas)