Popiežius aukojo Mišias Bogotoje. Kolumbija, „irkis į gilumą“!

Daugiau kaip milijonas žmonių dalyvavo ketvirtadienį po pietų Bogotos Simono Bolivaro parke popiežiaus Pranciškaus aukotose votyvinėse Mišiose už taiką ir susitaikinimą Kolumbijoje. (Kai Mišios prasidėjo Lietuvoje jau buvo penktadienis, pirma valanda nakties).

Mišių metu buvo skaitoma Evangelijos ištrauka, pasakojanti apie pirmųjų mokinių pašaukimą prie Genezareto ežero, dažnai vadinamo Galilėjos jūra. Būsimuosius savo apaštalus, visą naktį vargusius ir nieko nesugavusius žvejus, Jėzus paragino irtis į gilumą. Atsitolinę nuo kranto jie sugavo daug žuvų. Jėzus atėjo prie ežero sekamas minios žmonių, sakė popiežius. Štai dabar jis stovi tarp minios ir ežero platybių, prie Galilėjos jūros, kuri simbolizuoja nesuskaitomą begalybę, visą žmoniją. Visi nori išgirsti ką jis sako, nes Jėzaus žodžiai sugeba paliesti širdį ir ją perkeisti. Jo žodžiai tai ne išvados, surašytos sėdint prie stalo, ne šalti nuo žmonių gyvenimo ir skausmo atitrūkę samprotavimai, bet žodžiai iš gyvenimo, patvirtinti darbais. Jo žodžiai suteikia suaugimą tiems kas stovi ant kranto, ir duoda drąsos tiems, kas plaukia.

„Šiame mylimame Bogotos mieste, šioje nuostabioje šalyje – Kolumbijoje, atpažįstame daugybę Evangelijoje aprašytų žmonių gyvenimo situacijų, - sakė popiežius Bogotoje aukotų Mišių homilijoje. Matome minias, trokštančias gyvenimo žodžių, kurie suteiktų šviesos visoms pastangoms ir parodytų žmogaus gyvenimo prasmę ir grožį. Šita daugybė vyrų ir moterų, vaikų ir senų žmonių,  gyvena nepaprastai derlingoje žemėje, kuri galėtų visus aprūpinti savo vaisiais. Tačiau ir ją, kaip daug kitų pasaulio vietų, dengia tirštos sutemos, kurios kelia grėsmę gyvybei ir žudo – tai socialinė nelygybė ir neteisingumas, asmeninė ir kolektyvinė korupcija, egoistiškai ryjanti tai, kas skirta visų labui; tai nepagarba žmogaus gyvybei, žudanti nekaltuosius, kurių kraujas šaukiasi dangaus; tai keršto troškimas ir neapykanta, dėl kurios krauju susitepa rankas tie, kas mano patys vykdantys teisingumą; tai tos sutemos, kurios padaro nejautriais daugybės aukų skausmui. Visas šias sutemas Jėzus išvaiko ir sunaikina savo įsakymu Petro valčiai: „Irkis į gilumą“ (Lk 5,4).

„Negalime leistis į nesibaigiančias diskusijas, skaičiuoti nepasisekusius bandymus, vardyti nieko nedavusias pastangas“, sakė popiežius, dar kartą primindamas Mišių Evangelijoje minėtą Galilėjos žvejų atvejį, kai jie visą naktį triūsė ir nesugavo nė vienos žuvies. Pasak popiežiaus, ši patirtis gerai žinoma ir Kolumbijai, kuri vienu metu savo istorijos pradžioje per šešerius metus yra turėjusi šešiolika prezidentų ir už susiskaldymą yra sumokėjusi didelę kainą. Taip pat ir Kolumbijos Bažnyčia žino ką reiškia tuščios ir nevaisingos pastoracinės pastangos. „Tačiau, kaip Petras, mes sugebame pasitikėti  Viešpačiu. Jo žodis gali padaryti vaisingas net ir tas situacijas, kur nesvetingos sutemos niekais paverčia žmonių vargus ir pastangas. Petras ryžtingai priima Viešpaties raginimą: viską palieka ir seka Juo, kad taptų nauju žveju. Jo misija vesti brolius į Dievo Karalystę, kurioje gyvenimas yra pilantviškas ir laimingas“.

Tačiau, pasak popiežiaus, įsakymas užmesti tinklus skirtas ne tik Petrui, bet jis reikalauja visų įsipareigojimo ir atsakomybės. Bogotoje ir Kolumbijoje gyvena didelė bendruomenė, kuri yra pašaukta ginti žmogaus gyvybę ir ja rūpintis, ypač tuomet kai ji silpna ir pažeidžiama: motinos įsčiose, vaikystėje, senatvėje, kai yra neįgali arba patekusi į socialinę atskirtį. Bogotoje ir visoje Kolumbijoje gyvenančios žmonių minios gali tapti gyvomis bendruomenėmis. Jei klausys Dievo Žodžio – jos bus teisingos ir jose viešpataus brolybė. Bogota ir Kolumbija tuo pat metu yra krantas, ežeras, atvira jūra, miestas, kuriame Jėzus jau buvo ir į kurį jis ateina ir dalijasi savo artumu, savo vaisingu žodžiu, norėdamas padėti išbristi iš sutemų ir išvesti į šviesą ir gyvenimą. „Jėzus, kaip Petrą, mus visus ragina irtis į gilumą, kviečia vieningai imtis rizikos, palikti savo egoizmus ir sekti juo, palikti visas baimes, kurios ne iš Dievo, visas baimes, kurios kausto ir trukdo mums būti taikos kūrėjais, gyvybės gynėjais, - sakė Pranciškus ir pačioje pabaigoje pridūrė: „Irkis į gilumą“, paliepė Jėzus. Ir mokiniai vieningai ėmėsi darbo. Taip tai teatsitinka ir su šia tauta“.

Po Mišių, zakristijoje, įrengtoje šalia altoriaus Bogotos Simono Bolivaro aikštėje, popiežius Pranciškus susitiko su šia proga į Kolumbiją atvykusiais Venesuelos vyskupais. Taip pat ir ketvirtadienio vakarą popiežius susitiko ir trumpai pasikalbėjo su jaunimu, jo laukusiu prie apaštališkosios nunciatūros. (Vatikano radijas)