Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia Lietuvoje

Savaitės apžvalga (rugsėjo 9 d.): Į Šilines - su ypatingu piligrimu

Apžvalga - RV

2017/09/09 17:12

Savaitės apžvalga (rugsėjo 9 d.)

 

Šios savaitės religinis  akcentas Lietuvos žiniasklaidoje - Šiluvos atlaidai.  Atlaidų proga Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė kvietimą melstis už taiką. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje prasidėjo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai, per kuriuos taip pat švęsime Lietuvos valstybės šimtmetį. Švč. Mergelės Marijos paveikslo Trakuose vainikavimo 300 metų sukaktis mums primins, kad Dievo Motina globoja mūsų Tėvynę nuo amžių. Nesiliaujant karui Artimuosiuose Rytuose, kylant įtampai Pietryčių Azijoje, Europą vis supurtant terorizmo aktams, nerimstant ir mūsų regionui, melskime Švenčiausiąją Dievo Motiną taikos pasauliui ir mūsų šaliai. Šiluvos atlaidų proga kviečiame visus susitelkti maldai už taiką. Šią atlaidų savaitę piligrimai Šiluvoje ir visi Lietuvos tikintieji kreipkimės į Švenčiausiąją Mergelę Mariją melsdami, kad visame pasaulyje įsigalėtų taika, kad liautųsi tikinčiųjų persekiojimas, o nukentėję nuo karo sulauktų pagalbos ir teisingumo, - ragina Lietuvos vyskupai.


„Bernardinai.lt“ kviečia į Šilines šįmet keliauti su ypatingu piligrimu - palaimintuoju Teofiliumi. Rugsėjo 7–15 d. Šiluvoje švęsime didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus. Šiluvos piligriminę šventovę Dievo Motinos gimtadienio proga ir šiemet aplankys dešimtys tūkstančių piligrimų, nuo savo kasdienybės atitrūkdami į žmogui būtiną Dievo garbinimo aplinką, pasisemdami džiaugsmo ir vilties savo gyvenimo bei darbų atnaujinimui, melsdami Viešpaties gailestingumo kenčiantiems, nutolusiems, paklydusiems. Šiluvą šiemet aplankys ir ypatingas piligrimas – pal. Teofilius Matulionis, tapsiantis dar vienu mūsų maldų Šiluvoje užtarėju iš arti prisiliečiant prie čia atkeliavusių jo relikvijų.

Šventosios Šemos seserų vienuolijos sesuo Rasa Fausta Palaimaitė sekmadienio evangelijos skaitinį komentuoja „Lietuvos žinių“ skaitytojams. Straipsnyje „Nusikaltimas ir bausmė Dievo logikoje“ ji kviečia pagalvoti kas tau yra nusikaltęs žmogus? Kai padaromas sunkus nusikaltimas, visuomenėje gali pasigirsti noras atnaujinti mirties bausmę ar kitaip atkeršyti, pavyzdžiui, kitą žmogų nužudžiusiam asmeniui, kad jis „suvoktų“ savo poelgio baisumą. Kai sutapatiname save su auka, mums kyla įniršis ir norisi kuo žiauriau nubausti nusikaltėlį. Bet vos sužinome, kad tas nusikaltėlis yra mums artimas žmogus, jausmai iš karto pasikeičia. Atskyrimo atveju išlieka abu aspektai: meilė, raginanti keisti mąstymą, elgesį bei sugrįžti, ir teisingumas, t. y. silpniausių bendruomenės narių apsaugojimas nuo netinkamo elgesio padarinių. Paskutinė Evangelijos eilutė yra nuoroda kiekvienam, ką daryti, kai žmogus nuklysta, panyra į priklausomybes, nusikaltimus. Juk yra Dievo valia, kad visi būtų viena. Todėl ir raginama, ištyrus visą situaciją, teisingai nubaudus žmogų, nepalikti jo vienišo, bet toliau už jį melstis, jį lankyti. Šiluvos atlaiduose rugsėjo 11 dieną  autorė ragina melstis už visuomenės ir valstybės apsaugos darbuotojus bei nusikaltusius ir nuteistuosius – kiekvienam reikia Dievo ir kiekvieno piliečio pagalbos.

Laikraštis „15 min.lt“ skelbia apžvalgininko Tomo Vilucko publikaciją „Europos saulėlydis ir islamas“, kur autorius kelia klausimą  kodėl Europoje tokia valios stoka gyventi, kodėl klesti kaltės, savęs neapykantos ir nevisavertiškumo jausmai? Europa paprasčiausiai išsikvėpė ir pavargo. Kaip gyvas organizmas, ji gimė, augo, brendo ir klestėjo, bet atėjo laikas senėjimui, demencijai ir bejėgiškumui. Europa pati netiki kažkokiomis vertybėmis, įskaitant religines, liūliuodama save technologijų pažangos viltimi, tarsi ji būtų visų socialinių problemų panacėja. Europiečiai pamiršo pamoką, kurią skausmingai išgyveno karta po Antrojo pasaulinio karo, – visi gražiausi ir brangiausi dalykai, įskaitant vieną didžiausių civilizacijų žmonijos istorijoje, gali būti visiškai sunaikinti barbarų.

Trakų bažnyčia paskelbta mažąja bazilika. BNS skelbia, kad sekmadienį vykusių šv. Mišių metu Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia paskelbta bazilika.„Bazilikos titulas primena mums istorinę Trakų bažnyčios reikšmę. Gerbdami šioje bažnyčioje esantį Lietuvos Globėjos paveikslą, mes meldžiamės ne paveikslui, o Dievo Motinai Marijai. Taip pat ir bazilikos titulas skirtas ne tam, kad suteiktų garbingumo pastatui, bet kad kviestų Dievo Tautą, tikinčiuosius, uoliau Viešpatį garbinti ir labiau pasitikėti Jo gailestingumu. Bazilika nurodo į bažnyčios išskirtinumą“, – savo pamoksle sakė arkivyskupas G. Grušas. Arkivyskupas pakvietė piligrimus aplankyti Trakų baziliką – Šventasis Sostas suteikė galimybę pelnyti visuotinius atlaidus apsilankant šioje bazilikoje bet kurią dieną iki 2018 metų rugsėjo 8 dienos.

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia dabinasi vitražais, informuoja „Kauno diena“. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje sekmadienį pašventintas dar vienas vakarinę šventovės sieną papuošęs vitražas, kurį pranciškonų gvardijonas kunigas Paulius Saulius Bytautas vadina trumpa pranciškonų istorijos Lietuvoje dalimi. Vitraže – šešios figūros. Šv. Jonas iš Kapistrano rankose laiko kryžių iš Šv. Damijono bažnyčios. Į gretą prie šv. Jono iš Kapistrano stojo vyskupas Martynas Topolietis ir kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio maršalas Stanislovas Sudivojaitis. Šis maršalas broliams pranciškonams padovanojo žemę ir vieno aukšto namelį. Viename namelio kambaryje pranciškonai apsigyveno, o kitame įkūrė koplyčią. Vitražo apatinėje eilėje įkurdintas kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Jis buvo itin palankus pranciškonams. Iš vienos kunigaikščio pusės įamžintas jo mokytojas Jonas Goštautas, o iš kitos – Mikalojus Radvila Senasis. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pietinė ir šiaurinė dalis jau anksčiau pasipuošė vitražais. Čia įsikūrė šventųjų Klaros, Jono, Onos, Kazimiero, Pranciškaus, Jurgio ir Juozapo atvaizdai. Taip pat langus puošia „Nekaltas Marijos prasidėjimas“ ir „Kankinio“ stiklo mozaikos kūriniai. „Kai manęs klausia, kam tie vitražai, atsakau klausimu: „O jūs puošiate savo namus?“, apie vitražų grožį atsiliepia kunigas Paulius Saulius Bytautas OFM. (Vatikano radijas)

2017/09/09 17:12