Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Bažnyčia \ Bažnyčia Lietuvoje

Šiluvoje vyksta Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai

Jaunimo žygis iš Kryžių Kalno į Šiluvą - RV

2017/09/10 15:01

Rugsėjo 9 d. ŠILINĖS. Jaunimo ir šeimų dieną – malda už dvasinį atsinaujinimą, šeimų susitikimai, jaunimo žygiai ir vakaro Žiburių procesija aplink Šiluvą

Rugsėjo 9-ąją, šeštadienį, Šiluvos piligriminėje šventovėje malda apglėbti visos Lietuvos jaunimas ir šeimos. Švęsti Marijos, Jėzaus ir mūsų Motinos, Gimimo, melsti Dievo artumo studijose, šeimų kasdienybėje, tarnystėse atvyko daug šypsenų ir giedrumo į atlaidus atvežusių piligrimų – moksleivių ir studentų, šeimų su vaikais (vaikams atlaiduose skirta ir atskira palapinė su animacijos užsiėmimais), sužadėtinių, šeimų judėjimų, šeimų ir jaunimo sielovados bendradarbių, kitų organizacijų.

Šiluvos informacijos centre mokymą šeimoms „Marijos ir Juozapo mokykloje“ iš pat ryto vedė misionierius t. Rastislavas Dluhý C.Ss.R (Slovakija), vėliau švęsdami iškilmingoje Eucharistijoje sutuoktiniai atnaujino Santuokos pažadus, o po pamaldų šeimos buvo kviečiamos į agapę – su šeimų judėjimų liudijimais ir pakvietimu atrasti šeimų bendrystės džiaugsmą.

Vakarop Šiluvą pasiekė ir Sutaikinimo pamaldose dalyvavo jaunieji piligrimai – tai Kauno arkivyskupijos moksleiviai ir studentai, jaunimo centro ir akademinės sielovados bendradarbių suburti į šimtmečiais gyvą piligrimystę pėsčiomis (istoriniai šaltiniai liudija tokią Kražių jėzuitų kolegijos auklėtinių kelionę į Šiluvą dar XVII amžiuje). Moksleiviai dalyvavo vienos dienos žygyje pėsčiomis nuo Kaulakių, studentai 50 km iš Krakių keliavo į atlaidus nuo rugsėjo 7 d. Ateitininkai ėjo nuo Lyduvėnų.

21 val. Šiluvą pirmąkart atlaiduose apjuosė Žiburių procesija. Aplink miestelį einant su Švenčiausiuoju Sakramentu  melstasi už jaunus žmones, kad jie atrastų savo pašaukimus.

Pilnutėlė aikštė džiugių, šventiškai nusiteikusių piligrimų prieš rugsėjo 9 d. vidudienį meldėsi Rožinį, klausėsi katechezės, prašė Dievo Motinos užtarimo Loreto litanijos invokacijomis rengdamiesi švęsti Eucharistiją.

„Marija, Tu matai, ko trokštame, kokie yra mūsų gyvenimai. Pasveikink kiekvieną iš mūsų, kad ir mūsų širdyse kažkas šoktelėtų... “, – ypatinga katecheze ir aliuzija į Evangelijoje minimą Elzbietos aplankymą į piligrimus kreipėsi br. kun. Astijus Kungys OFM. Jis priminė Jėzaus paraginimą mokiniams būti Jo liudytojais. „Jūs, jaunuoliai, būkite tokie liudytojai, nebijokite pasakyti savo bendraamžiams: Aš tikiu“, – brolis pranciškonas drąsino jaunus žmones aikštėje, pabrėždamas, jog Lietuvai atnaujinti, Kristaus Dvasiai paskleisti joje reikia drąsių tikėjimo liudytojų. Išdrįsti garsiai paliudyti „Aš tikiu!“ turime kiekvienas, kiekvienoje situacijoje. Br. kun. Astijus OFM maldavimu kreipėsi pal. Teofiliaus Matulionio užtarimo – kad jis išmelstų mūsų kraštui tikro išlaisvinimo, kad būtume tikrai laisvi savo krašte išpažinti savo tikėjimą.

Palaimintojo Teofiliaus užtarimu vėliau iškilmingoje Eucharistijoje buvo meldžiamasi už Lietuvos šeimas ir jų dvasinį atsinaujinimą. Eucharistijai vadovavo Telšių vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius bei kunigai – ne tik Lietuvos vyskupijų, bet ir kelių kraštų – iš Lenkijos (Punsko), JAV (Floridos), Kanados (Toronto) bei Slovakijos. Patarnavo nuolatiniai diakonai Audrius Jesinskas ir Darius Venčkauskas bei Kauno kunigų seminarijos klierikai. Giedojo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choras „Ave Verum“ (vad. Vidmantas Ruzgys).

Kauno arkivyskupas L. Virbalas liturgijos pradžioje džiugiai sveikino brolius vyskupus, kunigus, vienuolius, kelis Seimo narius, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, gausiai susirinkusias šeimas ir jaunimą, vyskupijų Šeimos ir Jaunimo centrų darbuotojus, ateitininkus, „Tikėjimo ir Šviesos“ bei „Arkos“ bendruomenių vadovus, narius ir draugus, Punsko lietuvius, kitas organizuotas piligrimų grupes – iš įvairių bendrijų, bendruomenių, judėjimų, parapijų bei iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų.

„Laiminga įtikėjusi“, – Evangelijos eilute apie Mergelę Mariją pradėjo homiliją vysk. K. Kėvalas, sykiu keldamas klausimą: „O mes – ar esame laimingi įtikėję?“ Ko reikia, kad taip būtų? Įtikėjusieji turi dalytis džiaugsmu. Pasak vyk. Kęstučio, būti įtikėjusiam – tai būti laimingu žmogumi. Tam reikia nuolat tikėjimą atnaujinti – su vaikišku pasitikėjimu Dievu.

„Tikėjimas yra pirmoji priemonė stiprinti šeimoms ir jaunimui “, – sakė vysk. K. Kėvalas, pabrėždamas, kaip tai svarbu mūsų tikrovėje, kai skiriasi beveik pusė sutuoktinių ir pan. Susiskaldymai, suardyta vienybė, pasak ganytojo, yra beveik nacionalinės grėsmės masto. Džiugu, kad šeimos svarbą jau atpažįsta ir sekuliaroji visuomenė, pavadindama šeimas viešuoju gėriu, pilietinės laisvės sąlyga ir pan. Pasak vysk. Kęstučio, taip auga supratimas, kad šeima yra visuomenės „kietasis diskas“.

Homilijoje pasidalyta, kas padėtų stiprinti tikėjimą ir šeimų vienybę. Tai malda, Eucharistijos šventimas, susitaikymas su Dievu ir kitais žmonėmis. Daug dalykų turime peržengti, kad priimtume tikėjimą, kuris įgalina – tai įgalinimas iš dangaus. Be to, tikėjimas turi būti rimtai ugdomas – šeimose, Katechumenato programoje.

„Mūsų šeimų ir jaunimo gyvenimą turime jungti su tikėjimo pajėgomis, ir bus perkeista mūsų tėvynė. Mes turime Viešpaties duotus ginklus ir priemones. Pats dangus aplankė mus drąsindamas per Mergelę Mariją Šiluvoje. <...> Atvykote čia, nes žinote gerą adresą, kur skatinti savo vaikus, savo šeimas stiprinti tikėjimą. Viešpats yra paruošęs jums didžių dalykų, kaip Mergelei Marijai, kuri šlovina: „Didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra Jo vardas!“ ( Lk 1, 49), – sakė vysk. K. Kėvalas, užbaigdamas homiliją.

Po jos sutuoktiniai aikštėje buvo pakviesti atnaujinti Santuokos sakramentą – padėkojant Dievui už gyvenimo draugą(-ę), paprašant pagalbos ir toliau mylėti bei tapti Jo meilės liudytojais.

Visuotinėje maldoje, be kitų maldavimų, užtarti ir patyrusieji šeimose smurtą, skyrybas, kad Dievo ir žmonių artumas užgydytų jų žaizdas.

Atnašų procesijoje šeima atnešė vaikų, kuriems reikia pagalbos, vardus (už juos buvo pakviesta įsipareigoti melstis visus metus), pirmus metus susituokusieji nešė duoną ir vyną.

Kaip vienos šeimos, dangiškojo Tėvo vaikai visi meldėsi Jėzaus išmokyta „Tėve mūsų“ malda, vėliau daugelis priėmė šv. Komuniją.

Su Bažnyčios palaiminimu išsiųsdamas šeimas į jų kasdienybę liudyti šio pašaukimo grožio, dėkodamas visiems už piligrimystę į atlaidus ir bendrą maldą, Kauno arkivyskupas pakvietė neskubėti iš Šiluvos, aplankyti abi šventoves, palapines prie aikštės, vienuolių rankdarbių ir suvenyrų mugę (šį savaitgalį prie koplyčios veikia vienuolijų kiemelis), dalyvauti šeimų agapėje ir tolesnėje dienos maldų programoje.

Šių Mišių pabaigoje vyskupai bei „Marijos radijo“ vadovai pasirašė naujos „Marijos radijo“ studijos Kaune statybos raštą.

Kitose šv. Mišiose melstasi už žmones, kurie savo dosnia meile ir šeimos šiluma dalijasi su našlaičiais, apleistais vaikais. Buvo prašoma Viešpatį laiminti vaikelio besilaukiančias šeimas, su dėkingumu Dievui prisimintas pal. Teofiliaus rūpestis dėl šeimų ir vaikų, kurį rodė tiek tarnaudamas svetur, tiek tapęs Kaišiadorių vyskupu. Mišiose kartu gyvenančios poros buvo drąsinamos priimti Santuokos sakramentą ir Dievo pagalbą šeimai. Giedojo Kauno Vilijampolės parapijos, Raseinių jaunimo chorai. Piligrimų sielovadoje talkino Raseinių dekanato kunigai, tądien aukoję šv. Mišias, teikę kitus sielovados patarnavimus.

Vakaro šv. Mišiose su jaunimu ir vakarop į Šiluvą suskubusiais piligrimais buvo dėkojama Dievui už žemdirbių ir girininkų darbą – kad juo liudytų kūrinijos grožį. Giedojo Gargždų parapijos jaunimo choras. „Tegu Viešpats laimina žemdirbių, girininkų triūsą, tegu laimina ir mūsų širdžių dirvas, kad jose augtų tie gėrio daigai, kuriuos Jis pasėjo mumyse pašaukdamas į gyvenimą“, – sakė homilijoje šv. Mišioms vadovavęs Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis,  Lietuvos Vyskupų Konferencijos Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas.

21 val. vakaro tamsą miestelyje, tarsi paties Kristaus šviesa, nušvietė fakelai jaunų žmonių rankose. Tai daugiausia jaunų žmonių einama Žiburių procesija, kuri apjuosė Šiluvą aplink miestelį keliaujant su Švenčiausiuoju Sakramentu, sustojant Jo pagarbinti stotelėse, skaitant Dievo žodį, pasidalijant liudijimais ir mąstymais apie pačius įvairiausius žmogaus pašaukimus, drauge pašlovinant Dievo meilę giesme.

Šios procesijos (ji įprastai einama piligriminėse pasaulio šventovėse) intencija buvo malda už jaunus žmones, kad jie atrastų kelius, Viešpaties jiems numatytus jų gyvenime. Procesiją kartu ėjo ir Švenčiausiąjį nešė arkivyskupas L. Virbalas, vyskupas A. Poniškaitis, kunigai A. Končius, A. Kazlauskas, A. Alminas. Užbaigiant procesiją prie altoriaus aikštėje arkivysk. Lionginas padrąsino tuos jaunuolius, kurie dar nežino savo kelio, paragino juos ugdytis, augti, leisti skleistis Dievo meilei. Ypač ugdytis tarnavimą ir šlovinimą – tai, kas gražiai susiliejo Marijos asmenyje.

 

Rugsėjo 8 d. ŠILINĖS: MERGELĖS MARIJOS GIMIMO šventė – kartu su ligoniais, neįgaliaisiais, slaugytojais, medikais, Caritu, Maltos ordinu ir kitomis organizacijomis

Šiluvos Dievo Motina, nuo seno tituluojama Ligonių Sveikata, šią dieną švęsti savo Gimimo iškilmių Šiluvoje arčiau prie Sūnaus Jėzaus atsivedė tuos, kuriems šiuo metu ypač reikia Dievo artumo, kurie jaučiasi silpni išgyvendami ligas ir negalias, artimuosius, kurie rūpinasi pasitarnauti sergantiems šeimų nariams, taip pat gydytojus ir kitą medicinos bei slaugos personalą, maltiečius ir karitiečius– jų programose ir tarnystėje matome gailestingąją Jėzaus meilę ir Bažnyčios tarnavimą silpniesiems savo nariams.

Šiluvoje, be gausių kitų piligrimų, rugsėjo 8-ąją apsilankė Maltos ordino Pagalbos tarnybos, Piligrimystės paramos-labdaros fondo, Lietuvos vyskupijų Carito bendradarbiai ir savanoriai, Neįgaliųjų draugijos, Kauno klinikų, Krikščioniškųjų gimdymo namų, Respublikinės ligoninės, kitų miestų ligonių vadovai ir personalas, Marijampolės specialiųjų globos namų, įvairių vietovių senelių, globos, slaugos namų bendruomenės – jų geografija plačiai apimtų visą Lietuvą.

Nuo pat ryto aukotose šv. Mišiose buvo meldžiama malonės pasitikėti Dievo gailestingumu, dėkojama Jam už žmogaus gyvybę ir meldžiamasi už gundomus nutraukti negimusių kūdikių gyvybę ar ją jau nutraukusius. Maldose su padėka Dievui žvelgta į palaimintąjį Teofilių, jo dvasios stiprybę – kalėjimai, lageriai silpnino ir griovė jo sveikatą, tačiau palaimintasis išsaugojo dvasios tvirtumą. Prašyta Viešpatį duoti jautrumo ir neabejingumo artimo dvasiniam bei fiziniam skausmui. Šią dieną piligrimų sielovadoje patarnavo Kauno II dekanato kunigai.

„Šiluvoje akis keliame į Jėzų“, – katechezėje prieš pagrindines pamaldas, užbaigus Rožinio maldą aikštėje, sakė Telšių vyskupijos kun. Ramūnas Norkus, visų dėmesį atkreipdamas į Jėzaus palyginimą apie plėšikų sumuštą žmogų. Tik vienas pakeleivis jo pasigalėjo, kunigas ir levitas praėjo kita kelio puse. Šis pakeleivis mums – tai pats Jėzus, kuris pamato sužeistą žmogų, susigraudina, užpila aliejaus, aptvarsto, vedasi namo, suranda kito žmogaus pagalbą. Visų, kurie pasilenkia prie sergančiojo, akimis žvelgia pats Jėzus. Katechezėje pabrėžti meilės darbai, be kurių tikėjimas nevaisingas. Šv. Jonas Paulius II, šv. Motina Teresė Jėzaus pavyzdžiu rodo, kaip tarnauti sergantiems, atstumtiesiems, apleistiesiems, jau nebegydomiems žmonėms.

„Išmokite nusišypsoti ir padėkoti gerajam, prie Jūsų pasilenkiančiam žmogui“, – be kita, priminė katechezėje kun. R. Norkus, Telšių Vysk. Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius, kartu su seminaristais atvykęs į Šiluvos atlaidus.

„Sveikinu ir linkiu visiems, ypač ligoniams, būti sustiprintiems Šiluvoje Mergelės Marijos“, – sakė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, pradėdamas iškilmių Eucharistiją, kurioje buvo prašoma tikėjimo, vilties ir meilės ligoniams bei visiems besirūpinantiems jų sveikata. Eucharistiją koncelebravo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, kelios dešimtys kunigų, tarp jų – ir gydymo įstaigų kapelionai.

Asistą rengė Telšių seminarijos seminaristai. Giedojo jungtinis Kretingos bei Palangos parapijų chorai, grojo Palangos orkestro instrumentinė grupė (vadovai Lina Pudžiuvelytė, Alvidas Remesa, Edmundas Jucevičius).

Homiliją pasakęs arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius atkreipė dėmesį, jog Mergelės Marijos Gimimo iškilmėje, kurią švenčia Bažnyčia visame pasaulyje, Evangelija pasakoja apie pažeminimo kryžių, kuris prislėgė nekaltą mergaitę – Mariją, ir Juozapą, kuris nesuprasdamas įvykių ir nenorėdamas nešlovės norėjo tylomis Mariją atleisti (plg. Mt 1), bet angelas jį padrąsina savo žodžiais. Tai drąsina ir visus nebijoti pažeminimų, blogų kalbų, svarbiausia rami sąžinė ir darbas pagal Dievo mintį. Ganytojas padrąsino politikus, valdžios žmones drąsiai ginti žmogaus orumą, gyvybę, šeimą, tautos blaivumą ir nepaisyti šurmulio, kurį kartais sukelia neatsakinga žiniasklaida ar savanaudiškų tikslų siekiantys žmonės

„Į Šiluvą mus atveda noras padėkoti Dievo Motinai už patirtą globą. Dar dažniau atvykstame su savo rūpesčiais, pasiilgę gailestingosios Motinos žvilgsnio, vildamiesi, kad ji sugrąžins ramybę“, – sakė arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius, atkreipdamas dėmesį, jog Marija buvo ir visos Lietuvos, daug represijų patyrusių jos žmonių viltis ir pagalba. Šiandien ir visa Lietuva su girtavimais, korupcija, neviltimi atrodo tarsi ligonis, tačiau dar didesnė nelaimė būtų, jei nusvirtų maldai sudėtos mūsų rankos, jei neliktų tikėjimo, jog didžiausias turtas yra Dievas, kuris veikia kiekviename žmoguje, ypač juo pasitikinčiame.

„Šiluvoje pagerbiame pačią kilniausią ir garbingiausią Moterį, sutriuškinusią Šėtono galvą“, –, kalbėjo ganytojas, be kita, paminėdamas, jog Marijos pavyzdys skatina pagarbą branginančioms kilnumą merginoms bei gyvybės paslaptį priimančioms moterims.

Visuotinėje Mišių maldoje tądien, be kitų maldavimų, prašyta Viešpatį padėti ir gaivinti viltį, kad pasaulis ir Lietuva brangins kiekvieno – ir mažo, ir seno – gyvybę, kad ligoniai vienys savo kentėjimą su kenčiančiu Kristumi, kad medikai, farmacininkai neš samariečio šilumą, kad visi sugebėsime malšinti artimo skausmą.

Atnašų procesijoje Maltos ordino savanoriai atnešė saldainių dovaną jauniesiems Šiluvos savanoriams, o duoną ir vyną nešė Piligrimystės paramos-labdaros fondas.

Daugybė maldininkų aikštėje vėliau priėmė juos vienijančią ir stiprinančią šv. Komuniją. Ganytojiškuoju palaiminimu liturgiją užbaigęs Kauno arkivyskupas L. Virbalas visiems dėkojo už jų atliekamus pasitarnavimus silpniesiems, paprašė ir sergančiųjų melstis už kitus žmones.

Vakaro šv. Mišiose buvo meldžiamasi už kenčiančius nuo priklausomybių ir jų artimuosius.

Homiliją pasakęs Telšių vyskupijos koadjutorius vyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį į stokos problemą žmogaus gyvenime. Tam tikro trūkumo ir dalykų pats žmogus negali įveikti. Jeigu rimtai tikime, kad Jėzus yra mūsų Gelbėtojas, tai netrukus duoda vaisius. Ganytojas pasidalijo, kaip su ašaromis, tikroviškai, o ne metaforomis žmonės paliudija Jėzaus išgelbėjimo tikrovę. Tačiau ar paklusti Dievui reiškia prarasti savo laisvę? Paradoksalu – kiek atsiduodi Dievui, tiek ir tampi laisvas ir galingas. Dievas dovanoja laisvę įveikti mus grasinantiems demonams. Homilijoje paraginta išdrįsti ir priimti Dievo laisvę, tapti šventiems ir Jo malonių pilniems.

Giedojo Vadžgirio sakralinis ansamblis. Mišių pabaigoje ganytojai laimino vaikus.

Vėliau Vidinio išgydymo pamaldas aikštėje vedė misionierius iš Lenkijos Marcinas Zielińskis. Nesyk Šiluvoje viešėjęs jaunasis Dievo meilės apaštalas savo ugningu mokymu kvietė šauktis Šventosios Dvasios, kuri ateina kaip ugnis, nutvilko kaip liepsna – netikėtai, staiga!

Jėzus yra palikęs savo pažadą – kas prašo, tas gauna, kas ieško, tas suranda... Jėzus džiaugiasi galėdamas išgelbėti. Jis nori duoti žmogaus gyvenimui gerų dalykų, nes mūsų Dievas yra geras! Lenkų misionierius karštai tikino, kokia užjaučianti yra Jėzaus širdis. Jis pravirko prie Lozoriaus kapo, jam buvo gaila jo šeimos. Jis išgydė akląjį elgetą Bartimiejų, kuris prašė: „Jėzau, pasigailėk manęs.“ Susitikime su Jėzumi viskas įmanoma.

Šiose pamaldose buvo kviečiama užtarti malda vieni kitų negalias, dalijamasi, kokių nuostabių dalykų, išgydymų Jėzus padaro Jo besišaukiančių žmonių gyvenime.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

2017/09/10 15:01