Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Vatikanas \ Įvykiai

Pranciškus Ksaveras Nguyen Van Thuan, Vietnamo vyskupas liudytojas

Garbingasis Dievo tarnas Pranciškus Ksaveras Nguyen Van Thuan (1928-2002)

2017/09/15 18:20

Penktadienį Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos vadovai ir darbuotojai paminėjo vietnamiečio kardinolo, Garbingojo Dievo tarno Pranciškaus Ksavero Nguyen Van Thuan mirties penkioliktąsias metines. Minėjime per iškilmingas Mišias buvo perskaitytas šiemet Šventųjų skelbimo kongregacijos paskelbtas dekretas apie kardinolo Nguyen Van Thaun dorybes. Jame rašant apie velionį kardinolą cituojamas Šv. Jono Evangelijos sakinys, skelbiantis: „Jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos daug vaisių“. (Jn 12, 24).

„Kristi žemėn ir numirti nėra vien tik būdas duoti vaisių, bet ir būdas „išgelbėti savo gyvybę“, t.y. toliau gyventi! Šis pavedimas, kurį priėmė Dievo tarnas Pranciškus Ksaveras Nguyen Van Thuan veiksmingai išreiškia jo nueitą gyvenimo kelią“, skelbia dekretas.

Kardinolas mirė 2002 metų rugsėjo 16 dieną Romoje, kur po belaisvio patirties Vietnamo kalėjime, popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimu praleido pastaruosius gyvenimo metus, Romos kurijoje užimdamas atsakingas Popiežiškosios Teisingumo ir Taikos tarybos vadovo pareigas. Buvę Garbingojo Dievo tarno kardinolo Nguyen Van Thuan bendradarbiai mirties metines paminėjo jų išvakarėse prie kardinolo kapo, Santa Maria della Scala bažnyčioje, kuri buvo kardinolo titulinė bažnyčia Romos vyskupijoje. Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija, į kurią buvo įjungta Garbingojo Dievo tarno Nguyen Van Thuan vadovauta buvusi Popiežiškoji taryba, yra vienintelė dikasterija Romos kurijoje pradėjusi beatifikacijos bylą Šventųjų skelbimo kongregacijoje.

Prieš dešimt metų, pradedant beatifikacijos bylą, popiežius Benediktas XVI vienoje audiencijoje pavadino kardinolą Nguyen Van Thuan „nepaprastu vilties pranašu“, kvietė sekti jo gyvenimo pavyzdžiu, prisiminė, kad „Bažnyčios socialinio mokymo sąvado“ leidimą pradėjo būtent kardinolas Nguyen Van Thuan.

„Šis herojiškas ganytojas paliko mums šviesų tikėjimo liudijimą. Jis mėgo kartoti, jog krikščionis yra esamos akimirkos žmogus, dabar išgyvenamos valandos žmogus, jam skirtą laiką gebantis priimti ir išgyventi su Kristaus meile“, kalbėjo anuomet popiežius emeritas.

Kardinolas Pranciškus Ksaveras Nguyen Van Thuan didžiąją gyvenimo dalį praleido gimtajame Vietname iš tiesų neramiais ir sudėtingais laikais. Gimęs 1928 metais, jis kunigystės pašaukimą subrandino ginkluoto sukilimo laikotarpiu ir buvo įšventintas kunigu 1953 metais. Vyskupu jis buvo konsekruotas Vietnamo karo įkarštyje 1967 metais. Po 8 ganytojiškos tarnystės metų Nha Trang vyskupijoje Nguyen Van Thuan, buvo popiežiaus Paulius VI paskirtas Hošimino koadjutoriumi trumpai prieš Saigono kapituliaciją 1975 metais. Komunistinis režimas vyskupą Nguyen Van Thuan suėmė ir įkalino be teismo. 13 metų iškentėjęs kalėjimuose, iš kurių 9 buvo laikomas vienutėje, buvo Vietnamo valdžios paleistas ir ištremtas iš gimtinės. Tada Pranciškų Ksaverą Nguyen Van Thuan į Romą pakvietė popiežius Jonas Paulius II, kuris jį 1994 metais paskyrė Popiežiškosios Teisingumo ir Taikos tarybos vicepirmininku, o po to ir pirmininku. 2000 metų Gavėnią, Bažnyčiai švenčiant Didįjį krikščionybės jubiliejų, Nguyen Van Thuan vadovavo popiežiaus ir Romos kurijos rekolekcijoms Vatikane, o jų metu skaitytos konferencijos vėliau buvo išleistos pavadinimu „Būti vilties liudytojais“. 2001 metais popiežius Jonas Paulius II Nguyen Van Thuan paskyrė kardinolu.

Maždaug tuo pat metu kai gavo kardinoliškas insignijas, Nguyen Van Thuan sužinojo, jog jis serga sunkia vėžio liga, nuo kurios ir mirė po pusantrų metų. Tuomet su Vatikano radijo klausytojais dalydamasis mintimis apie skyrimą kardinolu, Nguyen Van Thuan pasakė, kad jam būti kardinolu reiškia ištikimybę Bažnyčiai iki kraujo praliejimo, ką liudija kardinoliška raudona spalva, bet kartu ištikimybę kasdieniame darbe: kantriai nešti savo kryžių, guosti kenčiančiuosius ir kviesti visus į naująjį evangelizavimą. 

Kardinolas Nguyen Van Thuan patirtį kalėjime ir kitas gyvenime patirtas negandas aprašė keliose knygose, iš kurių bene labiausiai paplitusi yra pakartotinų leidimų sulaukęs, išverstas į kelias kalbas, autobiografinis veikalas „Vilties kelias“.

„Vietname yra tokia patarlė: viena kalėjimo diena yra vertingesnė už tūkstantį laisvės rudenių. Tuo įsitikinau ir aš. Esantieji kalėjime juk laukia laisvės, kasdien, kas valandą. Taip ir turėtume gyventi: kiekvieną minutę išgyvendami tarsi ji būtų gyvenimo paskutinė“, - veikale „Vilties kelias“ pažymėjo kardinolas Nguyen Van Thuan.

Kalėjime kardinolas negalėjo turėti Šventojo Rašto knygos, bet pasigamino kažką panašaus. Ant surastų popiergalių užrašė iš atminties per 300 citatų. Ši Evangelijos miniatiūra buvo jam gyvenimo kelrodis. Taip pat Mišios, kurias aukojo ant delno, stiprino kalinio tikėjimą ir viltį. Kai galėdavo, Mišias aukodavo kasdien, trečią valandą, tai yra Kristaus kančios ir mirties ant kryžiaus valandą. Kalėjime net subūrė grupę tikinčiųjų, kuriems aukodavo Eucharistiją ir surengdavo Švenčiausiojo adoracijas naktį. Dieną Švenčiausiąjį saugodavo cigarečių pakelyje.

Beveik dešimtmetį kardinolas Nguyen Van Thuan buvo kalinamas vienutėje, prižiūrimas dviejų sargų, su kuriais ilgainiui užsimezgė kalinio - budelio santykiams nebūdingai atviri ir net draugiški ryšiai. Girdėdami kalinį giedantį giesmes ir kalbantį maldas įvairiausiomis kalbomis, sargai paprašė išmokyti ir juos. Taip kalėjime Nguyen Van Thuan tapo savo sargų mokytoju. 

Kardinolas vėliau mėgdavo pasakoti apie vieną ypatingą atvejį, kai būdamas giliai nuliūdęs buvo pralinksmintas sargo, jam sugiedojusio Himną Šventajai Dvasiai „O Dvasia, Viešpatie, nuženk“. Kitą kartą, kalėjimo sargas jam leido nudrožti medinį kryžių, parūpino vielos ir reples, kad galėtų pagaminti grandinę ir šį kryžių nešioti ant kaklo. Nuo tada kardinolas Nguyen Van Thuan nešiojo būtent šį kalėjime, su sargu pasidirbtą kryžių. (Vatikano radijas)

2017/09/15 18:20